Pirmasis skaitinys (1 Kor 9, 16–19. 22b–27)

   Broliai!
   Kad aš skelbiu Evangeliją, tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos! Jeigu aš tai daryčiau savo valia, gaučiau atlygį; bet kadangi darau ne savo valia, tai atlieku tik man patikėtą tarnybą. Kaip tada su atlygiu? Ogi kad, skelbdamas Evangeliją, pateikčiau ją veltui ir nesinaudočiau savo teise, kurią man duoda Evangelijos skelbimas. Būdamas nuo nieko nepriklausomas, aš pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau.
   Silpniesiems pasidariau silpnas, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau. Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas. Argi nežinote, kad lenktynių aikštėje bėga visi bėgikai, bet tik vienas gauna laimėtojo dovaną? Ir jūs taip bėkite, kad laimėtumėte! Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie taip daro, norėdami gauti vystantį vainiką, o mes – nevystantį. Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas, bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitus mokydamas, pats nepasidaryčiau atmestinas.

Atliepiamoji psalmė (Ps 83, 3–6. 12)

P. – Kaip miela man tavo buveinė, dangaus kariuomenių Viešpatie!

Siela man ilgisi, alpsta
Viešpaties kiemo atšlainių.
Mano širdis ir mano kūnas
džiūgaudami sveikintų gyvąjį Dievą. – P.

Net žvirblis pastoginę susiranda,
blezdinga susikrauna lizdą vaikeliams.
Ilgiuosi aukuro tavo, o dangaus kariuomenių Viešpatie,
o mano Dieve, mano Valdove! – P.

Laimingi, kurie namuose tavo gyvena,
nuolatos teikia tau, Viešpatie, šlovę.
Laimingas žmogus, kurį remia tavo pagalba,
kuris šventąją vietą lankyti panūdo – P.

Juk Viešpats Dievas mums saulė ir skydas,
malones ir garbę Viešpats dosniai dalija.
Jisai nešykšti gėrybių
tiems, kurie tobulai elgias. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 17, 17b–17a)

P. Aleliuja. – Tavo, Viešpatie, žodis yra tiesa. Pašventink mus tiesa! – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 6, 39–42)

   Kalbėdamas savo mokiniams ir miniai, Jėzus pasakė palyginimą:
   „Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkrinta į duobę?! Mokinys nėra viršesnis už mokytoją: kiekvienas mokinys bus gerai išlavintas, jei bus kaip mokytojas, Kodėl gi matai krislą brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?
   Ir kaip gali sakyti broliui: 'Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies',– pats nematydamas savo akyje rąsto?!
   Veidmainy, pirmiau išsiritink rąstą iš savo akies, o tada matysi, kaip iš brolio akies išimti krislelį“.