2024-11-21
ketvirtadienis
Bendroji – meldžiamės, kad visi tie, kurie kenčia nuo priklausomybių, gautų pagalbą ir jais būtų pasirūpinta.
Šv. Fidelis Sigmaringietis (1577–1622)
Šv. Fidelis Sigmaringietis (1577–1622) (arba Markas Rėjus) gimė Sigmaringene, Prūsijoje; studijavo Friburge teisę. Būdamas studentu dažnai lankydavo vargšus ir padėdavo sprendžiant jų bylas, net jei jie ir neturėdavo pinigų. Dėl to buvo pramintas „vargšų advokatu“. Baigęs mokslus dirbo advokatu Elzase, bet nusivylė savo kolegų veikla. 1612 m., sekdamas savo brolio, tapusio vienuoliu pėdomis, įstojo į kapucinus ir pasirinko Fidelio vardą, kuris reiškia „ištikimas“. Po kurio laiko kartu su 8 kitais misionieriais buvo išsiųstas į Grizono tvirtovę Šveicarijoje, kur Katalikų Bažnyčia turėjo nemažai priešų. Mirė kankinio mirtimi. Jis buvo kanonizuotas pop. Benedikto XIV.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
III Velykų sekmadienis
Velykų laiko sekmadienis (S/2)
Pasaulinė gyvybės diena
Apd 2, 14. 22–33: Buvo neįmanoma, kad mirtis jam viešpatautų
Ps 16, 1–2a. 5. 7–8. 9–10. 11. P.: Viešpatie, tu parodysi man taką, kuris į gyvenimą veda. / Aleliuja.
1 Pt 1, 17–21: Esame atpirkti brangiuoju Kristaus, tarsi nekaltojo Avinėlio, krauju
† Lk 24, 13–35: Jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną
Šv. Fidelis Sigmaringietis, kunigas, kankinys
Laisvas minėjimas (m/12)
Bendroji – meldžiamės, kad visi tie, kurie kenčia nuo priklausomybių, gautų pagalbą ir jais būtų pasirūpinta.
Šv. Fidelis Sigmaringietis (1577–1622)
Šv. Fidelis Sigmaringietis (1577–1622) (arba Markas Rėjus) gimė Sigmaringene, Prūsijoje; studijavo Friburge teisę. Būdamas studentu dažnai lankydavo vargšus ir padėdavo sprendžiant jų bylas, net jei jie ir neturėdavo pinigų. Dėl to buvo pramintas „vargšų advokatu“. Baigęs mokslus dirbo advokatu Elzase, bet nusivylė savo kolegų veikla. 1612 m., sekdamas savo brolio, tapusio vienuoliu pėdomis, įstojo į kapucinus ir pasirinko Fidelio vardą, kuris reiškia „ištikimas“. Po kurio laiko kartu su 8 kitais misionieriais buvo išsiųstas į Grizono tvirtovę Šveicarijoje, kur Katalikų Bažnyčia turėjo nemažai priešų. Mirė kankinio mirtimi. Jis buvo kanonizuotas pop. Benedikto XIV.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).