2024-10-13
sekmadienis
Meldžiamės, kad Švenčiausioji Mergelė Marija ir šv. arkangelas Mykolas gintų Bažnyčią nuo velnio, siekiančio mus atskirti nuo Dievo ir supriešinti vienus su kitais;
meldžiamės, kad pašvęstieji ir pašvęstosios atgaivintų savo misionierišką uolumą ir būtų tarp vargšų, emigrantų bei tų, kurie neturi balso.
Šv. apaštalų Simono ir Judo (Tado) šventė
Šv. Simonas (I a.) evangelistų dar vadinamas kanaaniečiu arba zelotu (taip vadindavo vienos žydų sektos narius, kuriai Simonas priklausė iki buvo Kristaus pašauktas). Jis buvo vienas iš dvylikos pirmųjų Kristaus mokinių.
Šv. Judas (Tadas) laikomas šv. Jokūbo Jaunesniojo broliu. Jis yra patekusių į beviltišką padėtį globėjas. Judui (Tadui) priskiriamas Judo laiškas, parašytas apie 80 m.
Spalis – Švč. Mergelės Marijos Rožinio mėnuo
„Rožinis yra kontempliacijos ir tylos mokykla. Iš pirmo žvilgsnio jis gali pasirodyti kaip malda, kurioje vienas po kito rikiuojami žodžiai ir kuri dėl to sunkiai suderinama su tyla, pagrįstai rekomenduojama meditacijai ir kontempliacijai. Iš tiesų tolygus Ave Maria kartojimas vidinės tylos netrikdo, bet, priešingai, jos reikalauja bei ją palaiko. <...> Tad, recituodami Ave Maria, turime rūpintis, kad mūsų balsai nenustelbtų Dievo balso, nes jis visada kalba tyla, „švelnios tylos balsu“ (1 Kar 19, 12). Todėl labai svarbu tiek asmeninėje, tiek bendruomeninėje maldoje puoselėti šią Dievo sklidiną tylą.“ (Plg. BENEDIKTAS XVI. Meditacija apie rožinio maldą)
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
XXX eilinis sekmadienis
Eilinis sekmadienis (F/6)
Spalis – Švč. Mergelės Marijos Rožinio mėnuo
Jer 31, 7–9: Akluosius ir raišus aš guosdamas parvesiu
Ps 126, 1–2ab. 2cd–3. 4–5. 6. P.: Viešpats mums didžių dalykų padarė, – kokie mes buvom laimingi!
Žyd 5, 1–6: Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu
† Mk 10, 46–52: Rabuni, kad praregėčiau!
Šv. Simonas ir Judas (Tadas), apaštalai
Šventė (F/7)
Meldžiamės, kad Švenčiausioji Mergelė Marija ir šv. arkangelas Mykolas gintų Bažnyčią nuo velnio, siekiančio mus atskirti nuo Dievo ir supriešinti vienus su kitais;
meldžiamės, kad pašvęstieji ir pašvęstosios atgaivintų savo misionierišką uolumą ir būtų tarp vargšų, emigrantų bei tų, kurie neturi balso.
Šv. apaštalų Simono ir Judo (Tado) šventė
Šv. Simonas (I a.) evangelistų dar vadinamas kanaaniečiu arba zelotu (taip vadindavo vienos žydų sektos narius, kuriai Simonas priklausė iki buvo Kristaus pašauktas). Jis buvo vienas iš dvylikos pirmųjų Kristaus mokinių.
Šv. Judas (Tadas) laikomas šv. Jokūbo Jaunesniojo broliu. Jis yra patekusių į beviltišką padėtį globėjas. Judui (Tadui) priskiriamas Judo laiškas, parašytas apie 80 m.
Spalis – Švč. Mergelės Marijos Rožinio mėnuo
„Rožinis yra kontempliacijos ir tylos mokykla. Iš pirmo žvilgsnio jis gali pasirodyti kaip malda, kurioje vienas po kito rikiuojami žodžiai ir kuri dėl to sunkiai suderinama su tyla, pagrįstai rekomenduojama meditacijai ir kontempliacijai. Iš tiesų tolygus Ave Maria kartojimas vidinės tylos netrikdo, bet, priešingai, jos reikalauja bei ją palaiko. <...> Tad, recituodami Ave Maria, turime rūpintis, kad mūsų balsai nenustelbtų Dievo balso, nes jis visada kalba tyla, „švelnios tylos balsu“ (1 Kar 19, 12). Todėl labai svarbu tiek asmeninėje, tiek bendruomeninėje maldoje puoselėti šią Dievo sklidiną tylą.“ (Plg. BENEDIKTAS XVI. Meditacija apie rožinio maldą)
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).