Jer 31, 7–9 Akluosius ir raišus aš guosdamas parvesiu
Skaitinys iš pranašo Jeremijo knygos.
Taip kalbėjo Viešpats:
„Džiaugdamiesi giedokite Jokūbui, valiuokite pirmajai tarp tautų! Skelbkite, garbindami ir sakydami: ‘Savo tautą, likutį Izraelio, išgelbėjo Viešpats!’
Štai aš parvesiu juos iš šiaurės krašto, surinksiu juos iš žemės pakraščių. Tarp jųjų akli ir raiši, moterys su vaikais ir gimdyvės, visi drauge sugrįš kaip didi bendrija!
Verkdami jie eis namo, bet aš vesiu juos guosdamas. Vesiu juos prie tekančių upokšnių, lygiu keliu, kad niekas jame neklupinėtų, nes esu Izraelio tėvas, o Efraimas yra mano pirmagimis.“
Tai Dievo žodis.
Ps 125 (126), 1–2ab. 2cd–3. 4–5. 6 (P.: 3) P. Viešpats mums didžių dalykų padarė, –
kokie mes buvom laimingi!
Kai Viešpats Ziono tremtinius parvedė, *
mums atrodė lyg sapnas.
Kaip tuomet juokėsi mūsų burnos, *
ir džiaugsmu spragėjo liežuvis! – P.
Tautos tuomet kalbėjo: *
„Viešpats padarė jiems didžių dalykų!“
Iš tikrųjų Viešpats mums didžių dalykų padarė, – *
kokie mes buvom laimingi! – P.
Viešpatie, klestėjimą mums vėl sugrąžinki, *
kaip vandenis į išdžiūvusias upes Negebo.
Kas ašarodamas sėja, *
džiūgaudamas nusiima derlių. – P.
Eina žmogus ir verkia, *
sėklą nešdamas sėjai,
o sugrįš su džiaugsmu namolei, *
derlingu nešinas pėdu. – P.
Žyd 5, 1–6 Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu
Skaitinys iš Laiško žydams.
Kiekvienas vyriausiasis kunigas imamas iš žmonių ir skiriamas atstovauti žmonėms pas Dievą, kad atnašautų dovanas ir aukas už nuodėmes. Jis sugeba užjausti nežinančius ir klystančius, nes ir pats yra apgaubtas silpnumo ir dėl jo turi atnašauti aukas, tiek už tautos nuodėmes, tiek ir už savo. Ir niekas pats nepasiima tos garbės, o vien tik tas, kuris Dievo šaukiamas, kaip Aaronas.
Taip pat ir Kristus ne pats sau suteikė garbę tapti vyriausiuoju kunigu, bet tas, kuris jam pasakė: Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau. Kitoje vietoje sako: Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu.
Tai Dievo žodis.
Plg. 2 Tim 1, 10b P. Aleliuja. – Mūsų Išganytojas Jėzus Kristus
sunaikino mirtį ir nušvietė gyvenimą
savo Evangelija. – P. Aleliuja.
Mk 10, 46–52 Rabuni, kad praregėčiau!
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Anuo metu, iškeliaujant Jėzui su mokiniais ir gausinga minia iš Jericho, aklas elgeta Bartimiejus (Timiejaus sūnus) sėdėjo prie kelio. Išgirdęs, jog čia Jėzus Nazarėnas, jis pradėjo garsiai šaukti: „Dovydo Sūnau, Jėzau, pasigailėk manęs!“ Daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“
Jėzus sustojo ir tarė: „Pašaukite jį“. Žmonės pašaukė neregį, sakydami: „Drąsos! Kelkis, jis tave šaukia.“ Tasai, nusimetęs apsiaustą, pašoko ir pribėgo prie Jėzaus. Jėzus prabilo į jį: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“
Neregys atsakė: „Rabuni, kad praregėčiau!“
Tuomet Jėzus jam tarė: „Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“ Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu.
Tai Viešpaties žodis.