2015
GRUODIS
penktadienis
4

Šventė/šventasis

Šv. Jonas Damaskietis (676–749)

Šv. Jonas Damaskietis (676–749) gimė Damaske. Jo tėvas buvo mokesčių, kuriuos krikščionys turėjo mokėti kalifui, rinkėjas. Jonas buvo numatytas pakeisti tėvą mokesčių rinkėjo pareigose, tačiau jis kartu su Kozmu pabėgo į Šv. Sabo vienuolyną prie Negyvosios jūros. Čia rašė krikščioniškosios teologijos veikalus. Žymiausias jo kūrinys – „Tikrasis tikėjimas“ – buvo įtrauktas į šv. Tomo Akviniečio „Summa“ ir taip išplito Vakaruose. Didžiausias Jono nuopelnas – mokėjimas kovojant su eretikais aiškiai ir griežtai formuoti tradicinę Bažnyčios doktriną ir nustatyti jos terminologiją. Garsus šventumu ir mokslingumu, žodžiu ir raštu ryžtingai kovojo su imperatoriumi Leonu Izauriku dėl šventųjų paveikslų kulto. Tapęs vienuoliu, Šv. Sabo lauroje netoli Jeruzalės kūrė šventus himnus. Ten ir mirė. Popiežius Leonas XIII 1890 m. jį paskelbė Bažnyčios mokytoju.

Paskirta maldavimams

Pirmasis mėnesio penktadienis

Pirmąjį mėnesio penktadienį prie išstatyto Švenčiausiojo Sakramento kalbama Švč. Jėzaus Širdies litanija (LM, 255) ir Atsiteisimo malda („Gerasis Jėzau“...).

Adventas       

Adventas turi dvejopą pobūdį: pasirengimą Kalėdų iškilmėms, kada pagarbiai minimas Dievo Sūnaus pirmasis atėjimas pas žmones, ir kartu prisiminimą, jog reikia laukti Kristaus antrojo atėjimo pasaulio pabaigoje. Dėl šių dviejų priežasčių adventas yra maldingo ir džiugaus laukimo metas. Jis prasideda I Vakarine to sekmadienio, kuris esti lapkričio 30 dieną arba jai artimiausias, ir baigiasi prieš Kristaus Gimimo I Vakarinę“ (AC, 39–42).

C Adventas         
I advento savaitė
Liturginis šventimo pavadinimas

Penktadienis

Advento šiokiadienis [M/13]

Pirmasis mėnesio penktadienis

Skaitiniai KV (18)

Iz 29, 17–24: Tą dieną pradės aklieji regėti

Ps 27, 1. 4. 13–14. P.: Viešpats – mano šviesa, Gelbėtojas mano.

† Mt 9, 27–31: Tikėdami Jėzų pagyja du neregiai

Valandų liturgija

Psalmyno I savaitė

Arba

Valandų liturgija minėjimo

[Psalmyno I savaitė]

Šventė/šventasis

Šv. Jonas Damaskietis (676–749)

Šv. Jonas Damaskietis (676–749) gimė Damaske. Jo tėvas buvo mokesčių, kuriuos krikščionys turėjo mokėti kalifui, rinkėjas. Jonas buvo numatytas pakeisti tėvą mokesčių rinkėjo pareigose, tačiau jis kartu su Kozmu pabėgo į Šv. Sabo vienuolyną prie Negyvosios jūros. Čia rašė krikščioniškosios teologijos veikalus. Žymiausias jo kūrinys – „Tikrasis tikėjimas“ – buvo įtrauktas į šv. Tomo Akviniečio „Summa“ ir taip išplito Vakaruose. Didžiausias Jono nuopelnas – mokėjimas kovojant su eretikais aiškiai ir griežtai formuoti tradicinę Bažnyčios doktriną ir nustatyti jos terminologiją. Garsus šventumu ir mokslingumu, žodžiu ir raštu ryžtingai kovojo su imperatoriumi Leonu Izauriku dėl šventųjų paveikslų kulto. Tapęs vienuoliu, Šv. Sabo lauroje netoli Jeruzalės kūrė šventus himnus. Ten ir mirė. Popiežius Leonas XIII 1890 m. jį paskelbė Bažnyčios mokytoju.

Paskirta maldavimams

Pirmasis mėnesio penktadienis

Pirmąjį mėnesio penktadienį prie išstatyto Švenčiausiojo Sakramento kalbama Švč. Jėzaus Širdies litanija (LM, 255) ir Atsiteisimo malda („Gerasis Jėzau“...).

Adventas       

Adventas turi dvejopą pobūdį: pasirengimą Kalėdų iškilmėms, kada pagarbiai minimas Dievo Sūnaus pirmasis atėjimas pas žmones, ir kartu prisiminimą, jog reikia laukti Kristaus antrojo atėjimo pasaulio pabaigoje. Dėl šių dviejų priežasčių adventas yra maldingo ir džiugaus laukimo metas. Jis prasideda I Vakarine to sekmadienio, kuris esti lapkričio 30 dieną arba jai artimiausias, ir baigiasi prieš Kristaus Gimimo I Vakarinę“ (AC, 39–42).