2024-11-19
antradienis
Šv. Kotryna Sienietė (1347–1380)
Šv. Kotrynos Sienietės, Europos globėjos šventė
Šv. Kotryna (1347–1380) gimė Sienos mieste. Penkiolikos metų tapo dominikonų tretininke. Kotrynos šventumas bei raštai padarė ją įtakinga vėlyvųjų viduramžių dvasine vadove. Ji kartu su kitais ragino popiežių Grigalių XI sugrįžti į Romą ir užbaigti taip vadinamą Avinjono nelaisvę. Mirė Romoje. 1461 m. paskelbta šventąja, 1970 m. – Bažnyčios mokytoja. Nuo 1999 m. Europos globėja.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.
Velykų šeštoji diena
Velykų aštuondienio šiokiadienis (S/2)
Apd 4, 1–12: Nėra kito vardo, kuriuo mes galėtume būti išgelbėti
Ps 118, 1–2. 4. 22–24. 25–27a. P.: Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį, pačiu kertiniu pasidarė. / Aleliuja.
∆ Sekvencija (neprivaloma): Velykų aukai didingai...
† Jn 21, 1–14: Jėzus priėjo, paėmė duonos ir padalijo jiems, taipogi ir žuvies
Šv. Kotryna Sienietė (1347–1380)
Šv. Kotrynos Sienietės, Europos globėjos šventė
Šv. Kotryna (1347–1380) gimė Sienos mieste. Penkiolikos metų tapo dominikonų tretininke. Kotrynos šventumas bei raštai padarė ją įtakinga vėlyvųjų viduramžių dvasine vadove. Ji kartu su kitais ragino popiežių Grigalių XI sugrįžti į Romą ir užbaigti taip vadinamą Avinjono nelaisvę. Mirė Romoje. 1461 m. paskelbta šventąja, 1970 m. – Bažnyčios mokytoja. Nuo 1999 m. Europos globėja.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.