2024-11-19
antradienis
PELENŲ TREČIADIENIS (Pelenė)
Šiandien pasninku ir pelenų barstymu ant tikinčiojo galvos (kaip atgailos ir atsivertimo ženklu) prasideda gavėnia.
Šv. Bonifacas (Brunonas) Kverfurtietis (~974–1009)
Šv. Brunonas, vienuolinis vardas Bonifacas, gimė apie 974 m. Kverfurte (Vokietijoje), mirė 1009 m. Lietuvoje. Pirmasis Lietuvoje veikęs misionierius, antrasis prūsų apaštalas. 994 m. įšventintas kunigu ir pakeltas kanauninku. Prahos vyskupo Vaitiekaus (Adalberto) paveiktas, 998 m. įstojo į Benediktinų ordiną. 1004 m. įšventintas misijų arkivyskupu. Išvyko į Prūsiją misijoms ir 1009 m. buvo nužudytas Lietuvos ir Rusios pasienyje. Jo kankinystės aprašyme pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).
Tolygi iškilmei [S/2]
Jl 2, 12–18: Persiplėškite širdis, o ne drabužius
Ps 51, 3–4. 5–6a. 12–13. 14. 17. P.: Pasigailėk mūsų, Viešpatie, mes esame tau nusidėję.
2 Kor 5, 20 – 6, 2: Susitaikinkite su Dievu: štai dabar palankus metas
† Mt 6, 1–6. 16–18: Tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins
Šv. Bonifacas (Brunonas) Kverfurtietis, vyskupas, kankinys
Privalomas minėjimas (M/11b)
PELENŲ TREČIADIENIS (Pelenė)
Šiandien pasninku ir pelenų barstymu ant tikinčiojo galvos (kaip atgailos ir atsivertimo ženklu) prasideda gavėnia.
Šv. Bonifacas (Brunonas) Kverfurtietis (~974–1009)
Šv. Brunonas, vienuolinis vardas Bonifacas, gimė apie 974 m. Kverfurte (Vokietijoje), mirė 1009 m. Lietuvoje. Pirmasis Lietuvoje veikęs misionierius, antrasis prūsų apaštalas. 994 m. įšventintas kunigu ir pakeltas kanauninku. Prahos vyskupo Vaitiekaus (Adalberto) paveiktas, 998 m. įstojo į Benediktinų ordiną. 1004 m. įšventintas misijų arkivyskupu. Išvyko į Prūsiją misijoms ir 1009 m. buvo nužudytas Lietuvos ir Rusios pasienyje. Jo kankinystės aprašyme pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
„Gavėnia skirta pasirengti Velykoms. Todėl gavėnios liturgija tiek Krikštui palaipsniui besiruošiančius katechumenus, tiek Krikštą prisimenančius bei atgailaujančius tikinčiuosius rengia Velykų paslapčiai švęsti. Gavėnia trunka nuo Pelenų trečiadienio iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios“ (AC, 27–28).