ŠIANDIEN:
2024-11-19
antradienis
Šventė/šventasis
KRISTAUS, VISATOS VALDOVO (Kristaus Karaliaus) IŠKILMĖ
1925 m. enciklika Quas primas popiežius Pijus XI, kaip atsaką į įsivyraujantį nacionalizmą ir sekuliarizmą, paskutinį spalio sekmadienį įvedė šventę Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Karalius. 1969 m. popiežius Paulius VI motu proprio Mysterii Paschalis šventę perkelė į paskutinį liturginių metų sekmadienį, pakeitė jos rangą į iškilmę ir pavadinimą į Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Visatos Valdovas.
Įvykdžius įprastas sąlygas, suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris viešai kalba Žmonijos paaukojimo Jėzui Kristui Karaliui aktą „Mielasis Jėzau, žmonijos Atpirkėjau“ (EI, conc. 2).
Švč. Mergelės Marijos Paaukojimas
Švč. Mergelės Marijos Paaukojimas
Minėjimo ištakos siekia 543 m. lapkričio 21 dieną, kai imperatorius Justinianas Jeruzalėje netoli šventyklos Švč. Mergelės Marijos garbei dedikavo naująją bažnyčią. Rytų Bažnyčioje ši šventė žinoma jau VI a. Romos Bažnyčia į visuotinį kalendorių šį minėjimą įtraukė 1472 m. Šventė remiasi nekanoninėje Jokūbo evangelijoje aprašytu įvykiu, jog trejų metukų Marija buvo paaukota šventykloje ir ten išbuvo, kol sulaukė dvylikos metų ir susižadėjo su šv. Juozapu.
Eilinis laikas
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
Kristus, Visatos Valdovas (Kristus Karalius)
Iškilmė (S/3)
2 Sam 5, 1–3: Jie patepė Dovydą izraelio karaliumi
Ps 122, 1–2. 4–5. P.: Į Viešpaties būstą džiaugsmingai keliaujam.
Kol 1, 12–20: Jis mus perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę
† Lk 23, 35–43: Viešpatie, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!
Valandų liturgija iškilmės
[Psalmės iš I savaitės sekmadienio]
Praleidžiama
Švč. Mergelės Marijos Paaukojimas
Privalomas minėjimas (M/10)
Šventė/šventasis
KRISTAUS, VISATOS VALDOVO (Kristaus Karaliaus) IŠKILMĖ
1925 m. enciklika Quas primas popiežius Pijus XI, kaip atsaką į įsivyraujantį nacionalizmą ir sekuliarizmą, paskutinį spalio sekmadienį įvedė šventę Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Karalius. 1969 m. popiežius Paulius VI motu proprio Mysterii Paschalis šventę perkelė į paskutinį liturginių metų sekmadienį, pakeitė jos rangą į iškilmę ir pavadinimą į Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Visatos Valdovas.
Įvykdžius įprastas sąlygas, suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris viešai kalba Žmonijos paaukojimo Jėzui Kristui Karaliui aktą „Mielasis Jėzau, žmonijos Atpirkėjau“ (EI, conc. 2).
Švč. Mergelės Marijos Paaukojimas
Švč. Mergelės Marijos Paaukojimas
Minėjimo ištakos siekia 543 m. lapkričio 21 dieną, kai imperatorius Justinianas Jeruzalėje netoli šventyklos Švč. Mergelės Marijos garbei dedikavo naująją bažnyčią. Rytų Bažnyčioje ši šventė žinoma jau VI a. Romos Bažnyčia į visuotinį kalendorių šį minėjimą įtraukė 1472 m. Šventė remiasi nekanoninėje Jokūbo evangelijoje aprašytu įvykiu, jog trejų metukų Marija buvo paaukota šventykloje ir ten išbuvo, kol sulaukė dvylikos metų ir susižadėjo su šv. Juozapu.
Eilinis laikas
Plačiau
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).