XXXIV eilinis sekmadienis
2 Sam 5, 1–3 Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi
Skaitinys iš antrosios Samuelio knygos.
Anomis dienomis visos Izraelio giminės atėjo i Hebroną pas Dovydą ir tarė: „Štai mes esame tavo kūnas ir kraujas. Jau anksčiau, Sauliui esant mūsų karaliumi, tu išvesdavai į žygį ir parvesdavai iš žygio Izraelį. Tau Viešpats tarė: ‘Tu būsi mano tautos Izraelio ganytojas, tu būsi Izraelio karalius’.“
Visi Izraelio seniūnai atėjo i Hebroną pas karalių. Karalius Dovydas sudarė su jais sandorą Hebrone Viešpaties akivaizdoje, ir jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi.
Tai Dievo žodis.
Ps 121 (122), 1–2. 4–5. (P.: plg. 1) P. Į Viešpaties Namus džiaugsmingai keliaukim.
Džiaugiausi, kai buvo man pasakyta: *
„Į Viešpaties Namus keliaukim!“
Štai jau įkėlėme koją – *
tavo vartuose, Jeruzale, stovim! – P.
Kopia į ją gentys – Viešpaties gentys, †
kaip įsakyta Izraeliui, *
kad padėkotų Viešpaties vardui.
Ten pastatyti teismo sostai, *
Dovydo namų sostai. – P.
Kol 1, 12–20 Jis mus perkėlė į savo mylimojo Sūnaus Karalystę
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško kolosiečiams.
Broliai ir seserys!
Dėkojame Dievui Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje, kuris išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus Karalystę. O jame mes turime atpirkimą, nuodėmių atleidimą.
Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos tvarinijos pirmgimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sukurta per jį ir jam. Jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi.
Ir jis yra Kūno – Bažnyčios Galva. Jis – pradžia, mirusiųjų pirmgimis, kad visame kame turėtų pirmenybę. Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę ir per jį visa sutaikinti su savimi, darydamas jo kryžiaus krauju taiką, – per jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje.
Tai Dievo žodis.
Mk 11, 10 P. Aleliuja. – Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!
Šlovė besiartinančiai mūsų tėvo
Dovydo Karalystei! – P. Aleliuja.
Lk 23, 35–43Viešpatie, prisimink mane, kai ateisi į savo Karalystę!
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu seniūnai tyčiojosi iš Jėzaus kalbėdami: „Kitus išgelbėdavo – tegul pats išsigelbi, jei jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“
Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam perrūgusio vyno ir sakydami: „Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!“ Viršum jo buvo užrašas: „Šitas yra žydų karalius.“
Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“
Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko blogo nėra padaręs.“
Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo Karalystę!“
Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje.“
Tai Viešpaties žodis.