Švč. Mergelės Marijos Paaukojimas

Abėcėlinis švenčių / šventųjų sąrašas 

Visuotinis Romos kalendorius 

Visuotinis Romos kalendorius LIETUVOJE^❋

Datos: XV a.

Gretutiniai variantai: Švč. M. Marijos paaukojimas šventykloje.

Liturgijos nuorodos

Minimas lapkričio 21 d.

Privalomas minėjimas (M/10).

Spalva balta.

Skaitiniai – iš „Bendrieji Švč. Mergelei Marijai“.

Skaitiniai Š (235: 207, 320)

Zch 2, 14–17: Linksma būk, Siono dukra: štai aš ateisiu

Lk 1, 46–47. 48–49. 50–51. 52–53. 54–55. P.: Tu laiminga, Mergele Marija, nešiojusi amžinojo Tėvo Sūnų.

† Mt 12, 46–50: Ištiesęs ranką į mokinius, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai!“

Trumpai

Švč. Mergelės Marijos Paaukojimas

Minėjimo ištakos siekia 543 m. lapkričio 21 dieną, kai imperatorius Justinianas Jeruzalėje netoli šventyklos Švč. Mergelės Marijos garbei dedikavo naująją bažnyčią. Rytų Bažnyčioje ši šventė žinoma jau VI a. Romos Bažnyčia į visuotinį kalendorių šį minėjimą įtraukė 1472 m. Šventė remiasi nekanoninėje Jokūbo evangelijoje aprašytu įvykiu, jog trejų metukų Marija buvo paaukota šventykloje ir ten išbuvo, kol sulaukė dvylikos metų ir susižadėjo su šv. Juozapu.