2024-12-23
pirmadienis
Šv. Elzbieta gimė 1207 m. Vengrijos karaliaus Andriaus II ir karalienės Gertrūdos šeimoje, mirė 1231 m. Keturiolikmetė ištekėjo už Tiūringijos grafo Liudviko IV, kuriam pagimdė tris sūnus. Tapusi našle, po drąsiai ištvertų vargų ir jau seniai atsidavusi dangiškų dalykų meditacijai, nuvyko į Marburgo ligoninę Vokietijoje, kurią pati buvo įsteigusi, prisiėmė neturtą ir pasiaukojo ligonių ir vargšų slaugymui iki paskutinio dvasios atodūsio. Mirė būdama dvidešimt penkerių metų amžiaus.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
Privalomas minėjimas (M/10)
Išm 18, 14–16; 19, 6–9: Štai kelias puikus per Raudonąją jūrą; lyg laigą ėriukai jie kėlė linksmybes
Ps 105, 2–3. 36–37. 42–43. P.: Atsiminkite Viešpaties nuostabius darbus.
† Lk 18, 1–8: Dievas apgins teises savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi
Šv. Elzbieta gimė 1207 m. Vengrijos karaliaus Andriaus II ir karalienės Gertrūdos šeimoje, mirė 1231 m. Keturiolikmetė ištekėjo už Tiūringijos grafo Liudviko IV, kuriam pagimdė tris sūnus. Tapusi našle, po drąsiai ištvertų vargų ir jau seniai atsidavusi dangiškų dalykų meditacijai, nuvyko į Marburgo ligoninę Vokietijoje, kurią pati buvo įsteigusi, prisiėmė neturtą ir pasiaukojo ligonių ir vargšų slaugymui iki paskutinio dvasios atodūsio. Mirė būdama dvidešimt penkerių metų amžiaus.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).