Pirmasis skaitinys (Išm 18, 14–16; 19, 6–9)

Visur jau didi ramuma viešpatavo,
naktis į pat vidurį greitai artėjo,
kada iš dangaus, nuo karališko sosto,
nusileido visagalis Žodis tavasis –
lyg kietas karys
į naikinti paskirtąją šalį.
Atsinešė aštrų
nekeičiamo tavo įsakymo kardą.
Juo švaistės, visuotinę nešdamas mirtį,
stovėdamas žemėj, paliesdavo dangų.
Kad tavo vaikai pasiliktų gyvi, kad
gamta paklausytų įsakymų tavo,
reikėjo jos dėsnius esmingai pakeisti.
Jų žygį štai pridengė debesys tamsūs,
kur buvo vanduo,– sausuma pasirodė
ir kelias puikus per Raudonąją jūrą:
kur vandens telkšojo, ten pievos žaliavo.
Meilingai globojami rankos tavosios,
jie perėjo jūrą visi iki vieno
ir matė stebuklų didžių, nuostabiausių.
Todėl lyg žirgai šokinėjo iš džiaugsmo,
lyg laigą ėriukai jie kėlė linksmybes
ir šlovino Dievą – Vaduotoją savo.

Atliepiamoji psalmė (Ps 104, 2–3. 36–37. 42–43)

P.  Atsiminkite Viešpaties nuostabius darbus.

Jūs jam giedokit ir grokit,
garsinkit jo stebuklingą veikimą.
Jums leista šventu jo vardu vis didžiuotis.
Lai džiaugiasi širdys, kurios Viešpaties ilgis. – P.

Viešpats pirmagimius jų numarino,
pirmienas vyrų stipruolių.
Saviškius jis išsivedė, pilnus aukso, sidabro;
dvylikoj jų giminių nebuvo ligoto. – P.

Nes jis atsiminė savąjį žodį,
duotą kadais Abraomui, tarnui ištikimajam.
Išvedė jis savo tautą laimingą,
savo rinktinę – su didžiausia linksmybe. – P.

Posmelis prieš evangeliją (2 Tes 2, 14)

P.  Aleliuja. – Dievas pašaukė mus per Evangeliją,
                     kad įgytume mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus garbę. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 18, 1–8)

    Jėzus pasakė savo mokiniams palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir nepaliauti. Jis pradėjo: „Viename mieste gyveno teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių.
    Tame pačiame mieste gyveno ir našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: ‘Apgink mane nuo skriaudiko!’ Jis ilgai spyrėsi, bet pagaliau tarė sau: ‘Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu, vis dėlto, kai šita našlė tokia įkyri, imsiu ir apginsiu jos teises, kad, ko gero, ji manęs neapkultų’“.
    Ir Viešpats pridūrė: „Įsidėmėkite, ką pasakė tas nesąžiningas teisėjas. Tad nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis, ir delstų jiems padėti?! Aš sakau jums: netrukus jis apgins jų teises. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“