ŠIANDIEN:
2024-12-23
pirmadienis
Šventė/šventasis
Šv. Augustinas Kenterberietis (†605)
Šv. Augustinas Kenterberietis, arkivyskupas mirė 605 m. Šį Šv. Andriaus abatijos vyresnįjį kartu su vienuoliais popiežius šv. Grigalius Didysis 597 m. pasiuntė į Angliją. Iš Thanet’o salos Augustino atstovai nuvyko pas Anglijos karalių Etelbertą ir gavo jo leidimą apaštalauti Kente ir pakrikštyti monarchą bei tūkstančius jo pavaldinių. Popiežius, jo prašomas, atsiuntė į Angliją šv. Justą, Melitą ir Pauliną su knygomis, liturginiais rūbais bei reikmenimis. Žemėje, kurią Kenterberyje Augustinui padovanojo karalius, šis atstatė bažnyčią ir įkūrė Šv. Petro ir Pauliaus benediktinų vienuolyną. Po to jis įkūrė Londono ir Ročesterio vyskupijas.
Paskirta maldavimams
Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei
Gegužės mėnuo skiriamas Švč. Mergelės Marijos garbei. Gegužines pamaldas (nuo gegužės 1 iki 31 d. imtinai) galima atlikti prieš Mišias arba po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai joms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba skaitoma
Švč. Mergelės Marijos litanija (LM, 262), kalbama šv. Bernardo malda „Atsimink“ (LM, 264), giesmė „Sveika, Marija“ (LM, 267) arba „Marija, Marija“ (LM, 548). Per Mišias tinka pasakyti trumpą mariologinį pamokslą.
Maldų Šventajai Dvasiai devyndienis
Rengiantis Šventosios Dvasios Atsiuntimo iškilmėms, Jėzaus paraginta ir sekdama apaštalų pavyzdžiu (Apd 1), devynias dienas iki Sekminių Bažnyčia budi maldoje ir drauge šaukiasi Šventosios Dvasios. Himnas ir malda (LM, 229, 282).
Velykų laikas
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Šeštadienis
Velykų laiko šiokiadienis [M/13]
Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei
Maldų Šventajai Dvasiai devyndienis
Apd 18, 23–28: Apolas iš Raštų įrodydavo Jėzų esant Mesiją
Ps 47, 2–3. 8–9. 10. P.: Dievas – visos žemės Valdovas! / Aleliuja.
† Jn 16, 23b–28: Tėvas jus myli, nes jūs mane pamilote ir įtikėjote
Valandų liturgija
Psalmyno II savaitė
Arba
Šv. Augustinas Kenterberietis, vyskupas
Laisvas minėjimas (m/12)
Valandų liturgija minėjimo
[Psalmyno II savaitė]
Šventė/šventasis
Šv. Augustinas Kenterberietis (†605)
Šv. Augustinas Kenterberietis, arkivyskupas mirė 605 m. Šį Šv. Andriaus abatijos vyresnįjį kartu su vienuoliais popiežius šv. Grigalius Didysis 597 m. pasiuntė į Angliją. Iš Thanet’o salos Augustino atstovai nuvyko pas Anglijos karalių Etelbertą ir gavo jo leidimą apaštalauti Kente ir pakrikštyti monarchą bei tūkstančius jo pavaldinių. Popiežius, jo prašomas, atsiuntė į Angliją šv. Justą, Melitą ir Pauliną su knygomis, liturginiais rūbais bei reikmenimis. Žemėje, kurią Kenterberyje Augustinui padovanojo karalius, šis atstatė bažnyčią ir įkūrė Šv. Petro ir Pauliaus benediktinų vienuolyną. Po to jis įkūrė Londono ir Ročesterio vyskupijas.
Paskirta maldavimams
Plačiau
Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei
Gegužės mėnuo skiriamas Švč. Mergelės Marijos garbei. Gegužines pamaldas (nuo gegužės 1 iki 31 d. imtinai) galima atlikti prieš Mišias arba po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai joms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba skaitoma
Švč. Mergelės Marijos litanija (LM, 262), kalbama šv. Bernardo malda „Atsimink“ (LM, 264), giesmė „Sveika, Marija“ (LM, 267) arba „Marija, Marija“ (LM, 548). Per Mišias tinka pasakyti trumpą mariologinį pamokslą.
Maldų Šventajai Dvasiai devyndienis
Rengiantis Šventosios Dvasios Atsiuntimo iškilmėms, Jėzaus paraginta ir sekdama apaštalų pavyzdžiu (Apd 1), devynias dienas iki Sekminių Bažnyčia budi maldoje ir drauge šaukiasi Šventosios Dvasios. Himnas ir malda (LM, 229, 282).
Velykų laikas
Plačiau
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).