2024-12-26
ketvirtadienis
Šv. Pilypas Neris gimė 1515 m. Florencijoje (Italijoje), mirė 1592 m. Romoje. 1551 m. įšventintas kunigu, tapo plačiai žinomu nuodėmklausiu. 1552 m. įkūrė kunigų bendruomenę, vadinamą Oratorija, kurios nariai vadinami oratorionais. Jos tikslas – dvasinės pratybos, giedojimas ir meilės darbai. 1622 m. paskelbtas šventuoju.
Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei
Gegužės mėnuo skiriamas Švč. Mergelės Marijos garbei. Gegužines pamaldas (nuo gegužės 1 iki 31 d. imtinai) galima atlikti prieš Mišias arba po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai joms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba skaitoma Švč. Mergelės Marijos litanija (LM, 262), kalbama šv. Bernardo malda „Atsimink“ (LM, 264), giesmė „Sveika, Marija“ (LM, 267) arba „Marija, Marija“ (LM, 548). Per Mišias tinka pasakyti trumpą mariologinį pamokslą.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
Privalomas minėjimas (M/10)
Eucharistijos metai
Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei
Sir 42, 15–25: Viešpaties šlovę darbai jo byloja
Ps 33, 2–3. 4–5. 6–7, 8–9. P.: Dievo žodžiu dangus atsirado.
† Mk 10, 46–52: Rabuni, padaryk, kad praregėčiau!
Šv. Pilypas Neris gimė 1515 m. Florencijoje (Italijoje), mirė 1592 m. Romoje. 1551 m. įšventintas kunigu, tapo plačiai žinomu nuodėmklausiu. 1552 m. įkūrė kunigų bendruomenę, vadinamą Oratorija, kurios nariai vadinami oratorionais. Jos tikslas – dvasinės pratybos, giedojimas ir meilės darbai. 1622 m. paskelbtas šventuoju.
Gegužinės pamaldos Švč. Mergelės Marijos garbei
Gegužės mėnuo skiriamas Švč. Mergelės Marijos garbei. Gegužines pamaldas (nuo gegužės 1 iki 31 d. imtinai) galima atlikti prieš Mišias arba po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai joms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba skaitoma Švč. Mergelės Marijos litanija (LM, 262), kalbama šv. Bernardo malda „Atsimink“ (LM, 264), giesmė „Sveika, Marija“ (LM, 267) arba „Marija, Marija“ (LM, 548). Per Mišias tinka pasakyti trumpą mariologinį pamokslą.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).