2024-11-20
trečiadienis
Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Aukščiausiojo ir Amžinojo Kunigo, šventė
Lietuvoje įvesta nuo 2013 m. vasario 20 d., pradėta švęsti 2014 m. Jos ištakos – Ispanijos kontempliatyvios Kristaus Kunigo seserų oblačių vienuolijoje, besimeldžiančioje už kunigų ir kunigystės kandidatų šventėjimą. Pirmiausia šventė plito ispaniškai kalbančių katalikų šalyse, nuo 1973 m. nustatyta jos šventimo data liturginiame kalendoriuje: ketvirtadienis po Sekminių. Popiežiaus Benedikto XVI sprendimu atskirų šalių vyskupų konferencijoms buvo leista įsivesti šią šventę: tai buvo vienas iš jo pontifikate švęstų Kunigų metų dvasinių vaisių.
Šv. Bonifacas gimė apie 672 m. Anglijoje, nukankintas 754 m. prie Dokkumo (Vokietijoje), palaidotas Fuldos katedroje. Anglosaksų misionierius, benediktinas. 722 m. – vyskupas, 732 m. – arkivyskupas, 737 m. – paskirtas pirmuoju apaštališkuoju legatu vokiečių žemėse. Vokietijoje įkūrė 9 vyskupijas.
Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei
Birželio mėnuo skiriamas Švč. Jėzaus Širdies garbinimui. Šį mėnesį, penktadienį po Devintinių, minima Švč. Jėzaus Širdies iškilmė, taip pat kasdien atliekamos šiam tikslui skirtos pamaldos.
Pamaldas galima atlikti prieš Mišias ar po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai pamaldoms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba kalbama Švč. Jėzaus Širdies litanija (LM, 255), kalbamas Žmonijos pasiaukojimo aktas (LM, 258), pabaigoje giedama „Jėzaus Širdie Švenčiausia“ (LM, 588) ar kuri kita panašaus turinio giesmė.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas
Šventė (F/8f)
Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei
Iz 6, 1–4. 8: Šventas, šventas, šventas galybių Viešpats!
arba Žyd 2, 10–18: Šventintojas ir šventinamieji – visi kyla iš vieno
Ps 23, 2–3. 5. 6. P.: Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.
† Jn 17, 1–2. 9. 14–26: Dėl jų aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa
Šv. Bonifacas, vyskupas, kankinys
Privalomas minėjimas (M/10)
Mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Aukščiausiasis ir Amžinasis Kunigas
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Aukščiausiojo ir Amžinojo Kunigo, šventė
Lietuvoje įvesta nuo 2013 m. vasario 20 d., pradėta švęsti 2014 m. Jos ištakos – Ispanijos kontempliatyvios Kristaus Kunigo seserų oblačių vienuolijoje, besimeldžiančioje už kunigų ir kunigystės kandidatų šventėjimą. Pirmiausia šventė plito ispaniškai kalbančių katalikų šalyse, nuo 1973 m. nustatyta jos šventimo data liturginiame kalendoriuje: ketvirtadienis po Sekminių. Popiežiaus Benedikto XVI sprendimu atskirų šalių vyskupų konferencijoms buvo leista įsivesti šią šventę: tai buvo vienas iš jo pontifikate švęstų Kunigų metų dvasinių vaisių.
Šv. Bonifacas gimė apie 672 m. Anglijoje, nukankintas 754 m. prie Dokkumo (Vokietijoje), palaidotas Fuldos katedroje. Anglosaksų misionierius, benediktinas. 722 m. – vyskupas, 732 m. – arkivyskupas, 737 m. – paskirtas pirmuoju apaštališkuoju legatu vokiečių žemėse. Vokietijoje įkūrė 9 vyskupijas.
Birželinės pamaldos Švč. Jėzaus Širdies garbei
Birželio mėnuo skiriamas Švč. Jėzaus Širdies garbinimui. Šį mėnesį, penktadienį po Devintinių, minima Švč. Jėzaus Širdies iškilmė, taip pat kasdien atliekamos šiam tikslui skirtos pamaldos.
Pamaldas galima atlikti prieš Mišias ar po jų, arba kitu tinkamu laiku. Paprastai pamaldoms vadovauja kunigas ar diakonas. Giedama arba kalbama Švč. Jėzaus Širdies litanija (LM, 255), kalbamas Žmonijos pasiaukojimo aktas (LM, 258), pabaigoje giedama „Jėzaus Širdie Švenčiausia“ (LM, 588) ar kuri kita panašaus turinio giesmė.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).