2024-11-17
sekmadienis
Šv. Anzelmas gyveno 1033–1109 m. Gimė turtingoje šeimoje. Tėvas – pasaulietiškų pramogų mėgėjas, motina – labai religinga. Saugodama nuo blogos tėvo įtakos, sūnų atidavė auklėti benediktinams. Buvo gabus mokslui; sparčiai žengė ir dvasinio tobulėjimo keliu, tad buvo autoritetas kitiems vienuoliams; išrinktas vyresniuoju, vėliau tapo abatu. Daugelį žavėjo ne tik jo išsimokslinimas, bet ir įtaigus žodis, pagarbus bendravimas su ganomaisiais.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.
Velykų šeštoji diena
Velykų aštuondienio šiokiadienis (S/2)
Apd 4, 1–12: Nėra kito vardo, kuriuo mes galėtume būti išgelbėti
Ps 118, 1–2. 4. 22–24. 25–27a. P.: Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį, pačiu kertiniu pasidarė. / Aleliuja.
∆ Sekvencija (neprivaloma): Velykų aukai didingai...
† Jn 21, 1–14: Jėzus priėjo, paėmė duonos ir padalijo jiems, taipogi ir žuvies
Šv. Anzelmas, vyskupas, Bažnyčios mokytojas
Laisvas minėjimas (m/12)
Šv. Anzelmas gyveno 1033–1109 m. Gimė turtingoje šeimoje. Tėvas – pasaulietiškų pramogų mėgėjas, motina – labai religinga. Saugodama nuo blogos tėvo įtakos, sūnų atidavė auklėti benediktinams. Buvo gabus mokslui; sparčiai žengė ir dvasinio tobulėjimo keliu, tad buvo autoritetas kitiems vienuoliams; išrinktas vyresniuoju, vėliau tapo abatu. Daugelį žavėjo ne tik jo išsimokslinimas, bet ir įtaigus žodis, pagarbus bendravimas su ganomaisiais.
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Pirmosios aštuonios Velykų laiko dienos sudaro Velykų aštuondienį ir švenčiamos kaip Viešpaties iškilmės.