2024-11-22
penktadienis
Bendroji – kad Ligonių patepimo sakramentas jį priimantiems žmonėms ir jų artimiesiems suteiktų Viešpaties stiprybės ir taptų vis labiau matomu užuojautos ir vilties ženklu visiems..
Šv. Brigitos, Europos globėjos, šventė
Šv. Brigita gimė apie 1302 m. Finstade (Švedijoje), mirė 1373 m. Romoje. Švedų mistikė, Brigitiečių ordino įkūrėja. Likusi našle 1344 m. apsigyveno cistersų vienuolyne Gotlande. Kaip piligrimė keliavo į Romą, nuo 1350 m. čia gyveno, įkūrė namus švedų studentams ir keleiviams. Ji yra keleivių ir Švedijos valstybės globėja. 1999 m. popiežius Jonas Paulius II ją paskelbė Europos globėja.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
Šv. Brigita, vienuolė, Europos globėja
Šventė (F/8c)
Gal 2, 19–20: Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus
Ps 16, 1–2. 5. 7–8. 11. P.: Viešpatie, tu – mano paveldėtasis turtas.
† Jn 15, 1–8: Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių
Bendroji – kad Ligonių patepimo sakramentas jį priimantiems žmonėms ir jų artimiesiems suteiktų Viešpaties stiprybės ir taptų vis labiau matomu užuojautos ir vilties ženklu visiems..
Šv. Brigitos, Europos globėjos, šventė
Šv. Brigita gimė apie 1302 m. Finstade (Švedijoje), mirė 1373 m. Romoje. Švedų mistikė, Brigitiečių ordino įkūrėja. Likusi našle 1344 m. apsigyveno cistersų vienuolyne Gotlande. Kaip piligrimė keliavo į Romą, nuo 1350 m. čia gyveno, įkūrė namus švedų studentams ir keleiviams. Ji yra keleivių ir Švedijos valstybės globėja. 1999 m. popiežius Jonas Paulius II ją paskelbė Europos globėja.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).