2024-10-15
antradienis
Bendroji – meldžiame už visus dėl religijos diskriminuojamus ir persekiojamus žmones, kad visuomenės, kuriose jie gyvena, pripažintų jų teises ir kilnumą, kylantį iš visų žmonių brolystės..
Šv. Fabijonas mirė 250 m. Euzebijus Cezarietis rašo, kad, pasak padavimo, šis pasaulietis buvo išrinktas popiežiumi, nes „staiga iš aukštybių nusileido balandis ir atsitūpė jam ant galvos“. Tai buvo palaikyta ženklu iš aukščiau.
Šv. Sebastijonas, karys, kankinys, mirė apie 280–288 m. Mene dažniausiai vaizduojamas pervertas strėlėmis. Pasak šv. Ambraziejaus, Sebastijonas buvo žiauriojo imperatoriaus Diokletiano sargybos vadas, išdrįsęs papriekaištauti valdovui už nekaltų krikščionių žudymą. Už tai buvo pervertas strėlėmis.
Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis
Sausio 18–25 d. kiekvienais metais skiriama melstis už krikščionių vienybę. Paprastai krikščionių vienybės visą aštuondienį meldžiama ne tik atskirose savo bendruomenėse, bet kurią nors dieną įvairių vietos krikščionių bendruomenių atstovai susirenka bendrai maldai į vadinamąsias ekumenines pamaldas.
Pirmąją maldos už krikščionių vienybę savaitę 1908 m. sausio 18–25 d. Niujorke surengė amerikiečių episkopalų kunigas Paul Wattson. Kitas ekumenizmo pradžiai svarbus įvykis buvo vadinamoji Edinburgo konferencija, į kurią 1910 m. susirinkę anglikonų ir evangelikų atstovai nusprendė tarpusavy derinti evangelizavimo darbą ir melstis už krikščionių vienybę. Katalikų Bažnyčia pirma kartą maldų savaitę už krikščionių vienybę, popiežiaus Benedikto XV paraginta, minėjo 1916 m. Koordinuoti įvairių Bažnyčių maldas už vienybę ir jas rengti tuo pačiu metu pradėta 1935 m. Nuo 1968 m. maldos savaitės turi bendrą temą, kurią kartu suderina Rytų Bažnyčias ir protestantiškas bendruomenes vienijanti Pasaulinė Bažnyčių Taryba ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba (žr. lt.radiovaticana.va).
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
Ketvirtadienis
Eilinis šiokiadienis (f/13)
Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis
1 Sam 18, 6–9; 19, 1–7: Mano tėvas Saulius sumanė tave nužudyti
Ps 56, 2–3. 9–10ab. 10c–11. 12–13. P.: Dievu aš remiuosi – ir nebijosiu.
† Mk 3, 7–12: Netyrosios dvasios šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!“ Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad jo negarsintų
Šv. Fabijonas, popiežius, kankinys
Laisvas minėjimas (m/12)
Šv. Sebastijonas, kankinys
Laisvas minėjimas (m/12)
Bendroji – meldžiame už visus dėl religijos diskriminuojamus ir persekiojamus žmones, kad visuomenės, kuriose jie gyvena, pripažintų jų teises ir kilnumą, kylantį iš visų žmonių brolystės..
Šv. Fabijonas mirė 250 m. Euzebijus Cezarietis rašo, kad, pasak padavimo, šis pasaulietis buvo išrinktas popiežiumi, nes „staiga iš aukštybių nusileido balandis ir atsitūpė jam ant galvos“. Tai buvo palaikyta ženklu iš aukščiau.
Šv. Sebastijonas, karys, kankinys, mirė apie 280–288 m. Mene dažniausiai vaizduojamas pervertas strėlėmis. Pasak šv. Ambraziejaus, Sebastijonas buvo žiauriojo imperatoriaus Diokletiano sargybos vadas, išdrįsęs papriekaištauti valdovui už nekaltų krikščionių žudymą. Už tai buvo pervertas strėlėmis.
Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis
Sausio 18–25 d. kiekvienais metais skiriama melstis už krikščionių vienybę. Paprastai krikščionių vienybės visą aštuondienį meldžiama ne tik atskirose savo bendruomenėse, bet kurią nors dieną įvairių vietos krikščionių bendruomenių atstovai susirenka bendrai maldai į vadinamąsias ekumenines pamaldas.
Pirmąją maldos už krikščionių vienybę savaitę 1908 m. sausio 18–25 d. Niujorke surengė amerikiečių episkopalų kunigas Paul Wattson. Kitas ekumenizmo pradžiai svarbus įvykis buvo vadinamoji Edinburgo konferencija, į kurią 1910 m. susirinkę anglikonų ir evangelikų atstovai nusprendė tarpusavy derinti evangelizavimo darbą ir melstis už krikščionių vienybę. Katalikų Bažnyčia pirma kartą maldų savaitę už krikščionių vienybę, popiežiaus Benedikto XV paraginta, minėjo 1916 m. Koordinuoti įvairių Bažnyčių maldas už vienybę ir jas rengti tuo pačiu metu pradėta 1935 m. Nuo 1968 m. maldos savaitės turi bendrą temą, kurią kartu suderina Rytų Bažnyčias ir protestantiškas bendruomenes vienijanti Pasaulinė Bažnyčių Taryba ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba (žr. lt.radiovaticana.va).
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).