2024-11-22
penktadienis
Bendroji – meldžiamės, kad visi drąsiai rinktumės santūrų bei aplinką tausojantį gyvenimo būdą ir džiaugtumės jaunais žmonėmis, kurie drąsiai tam pasiryžta.
Šv. Jonas Auksaburnis (349–407)
Šv. Jonas Auksaburnis (349–407) gimė Antiochijoje. Po intensyvių studijų 369 m. buvo pakrikštytas. 389 m. išrenkamas Konstantinopolio vyskupu. Garsėjo vargšų užtarimu ir socialiniu teisingumu. Jonas Auksaburnis – vienas iš keturių didžiųjų Rytų Bažnyčios mokytojų. Dėl nepaprasto iškalbingumo nuo VI a. gavo Auksaburnio vardą. 1909 m. Pijus X jį paskelbė pamokslininkų globėju.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
Šv. Jonas Auksaburnis, vyskupas, Bažnyčios mokytojas
Privalomas minėjimas (M/10)
1 Tim 2, 1–8: Tegul už visus žmones būna atlikinėjamos maldos Dievui, kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti
Ps 28, 2. 7. 8–9. P.: Viešpatį garbinkim, nes jis išgirdo mano maldaujantį balsą.
† Lk 7, 1–10: Nė Izraelyje neradau tokio didelio tikėjimo
Bendroji – meldžiamės, kad visi drąsiai rinktumės santūrų bei aplinką tausojantį gyvenimo būdą ir džiaugtumės jaunais žmonėmis, kurie drąsiai tam pasiryžta.
Šv. Jonas Auksaburnis (349–407)
Šv. Jonas Auksaburnis (349–407) gimė Antiochijoje. Po intensyvių studijų 369 m. buvo pakrikštytas. 389 m. išrenkamas Konstantinopolio vyskupu. Garsėjo vargšų užtarimu ir socialiniu teisingumu. Jonas Auksaburnis – vienas iš keturių didžiųjų Rytų Bažnyčios mokytojų. Dėl nepaprasto iškalbingumo nuo VI a. gavo Auksaburnio vardą. 1909 m. Pijus X jį paskelbė pamokslininkų globėju.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).