Pirmasis skaitinys (1Tim 2, 1–8)

    Brangusis!
    Visų pirma prašau atlikinėti maldavimus, maldas, pamaldas ir dėkojimus už visus žmones, už karalius ir visus valdovus, kad galėtume tyliai ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą. Tai gera ir priimtina akyse mūsų Dievo ir Gelbėtojo, kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą.
    Vienas yra Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus, kuris atidavė save kaip išpirkimą už visus, pateikdamas liudijimą nustatytu laiku. Tam aš esu paskirtasis šauklys ir apaštalas,– sakau tiesą, nemeluoju,– pagonių mokytojas tikėjimo ir tiesos reikaluose.
    Aš norėčiau, kad vyrai visur, kur melsis, keltų aukštyn tyras rankas, be pykčio ir nesantaikos.

Atliepiamoji psalmė (Ps 27, 2. 7–9)

P.  Viešpatį garbinkim, nes jis išgirdo mano maldaujantį balsą.

Išgirski mano maldavimo balsą, kai tavęs šaukiuosi,
kai tiesiu aš savo rankas
į tavo šventų švenčiausiąjį būstą. – P.

Dievas – mano stiprybė ir skydas,
širdis mano Viešpačiu kliaujas, o jis mane remia.
Širdis mano džiaugias,
aš jį šlovinsiu giesme. – P.

Dievas – savo tautos tikroji stiprybė,
savo Pateptajam – išganinga tvirtovė.
Viešpatie, padėk savo tautai, paveldą savo palaimink,
ganyki ir amžiais globoki. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 3, 16)

P.  Aleliuja. – Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų,
                     kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų,
                     bet turėtų amžinąjį gyvenimą. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 7, 1–10)

    Baigęs savo pamokymus klausytojams, Jėzus sugrįžo į Kafarnaumą. Ten vieno šimtininko branginamas tarnas sirgo ir buvo arti mirties. Išgirdęs apie Jėzų, šimtininkas pasiuntė pas jį kelis žydų kilminguosius, prašydamas jį ateiti ir išgelbėti tarną.
Atėję pas Jėzų, jie labai prašė ir sakė: „Jis vertas, kad jam tai padarytum, nes jis myli mūsų tautą ir mums yra pastatęs sinagogą“. Jėzus nuėjo su jais.
    Prisiartinus prie namų, šimtininkas atsiuntė savo draugus jam pasakyti: „Viešpatie, nesivargink! Aš nesu vertas, kad tu užeitum po mano stogu. Aš taip pat nelaikiau savęs vertu ateiti pas tave. Bet tark žodį, ir tepasveiksta mano tarnas! Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi aš sakau kuriam nors iš jų: 'Eik', ir jis eina; sakau kitam: 'Ateik čionai!', ir jis ateina; sakau tarnui: 'Padaryk tai!', ir jis daro“.
    Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi šimtininku ir, atsigręžęs į jį lydinčią minią, tarė: „Sakau jums – nė Izraelyje neradau tokio didelio tikėjimo“.
    Sugrįžę į namus, pasiųstieji rado tarną pasveikusį.