2024-10-16
trečiadienis
Bendroji – meldžiame už visus, kurie rizikuoja savo gyvybe kovodami už pagrindines teises prieš diktatūras, autoritarinius režimus ir netgi krizę patiriančiose demokratijose.
VIEŠPATIES JĖZAUS KRISTAUS PRISIKĖLIMO IŠKILMĖ
Tai tiesa! Viešpats prisikėlė, aleliuja.
Jam šlovė ir galybė per amžių amžius!
Dieve, tavo Sūnus, nugalėjęs mirtį, šiandien atkėlė vartus amžinybėn; duok mums, švenčiantiems jo prisikėlimo iškilmes, Šventosios Dvasios šviesoje prisikelti naujam gyvenimui. (RM, 294)
Šv. Izidorius (560–633), vyskupas ir Bažnyčios mokytojas. Savo brolio Leandro mokinys, jo įpėdinis vyskupo soste, Ispanijoje. Parašė daug teologinių veikalų, sukvietė daug susirinkimų ir jiems vadovavo, buvo uolus katalikų tikėjime, išmintingai saugojo bažnytinę drausmę.
„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.
Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.
Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.
Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).
Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimas (Velykos)
Iškilmė (S/1)
Apd 10, 34a. 37–43: Su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių
Ps 118, 1–2. 16ab–17. 22–23. P.: Viešpats šią dieną mums davė, – linksminkimės, džiugesį skleiskim! / Aleliuja, aleliuja, aleliuja.
Kol 3, 1–4: Siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus
arba 1 Kor 5, 6b–8: Išmeskite senąjį raugą, kad taptumėte nauji
▲ Sekvencija (privaloma): Velykų aukai didingai...
† Jn 20, 1–9: Jis turėjo prisikelti iš numirusių
arba † Mk 16, 1–7: Nukryžiuotasis Jėzus Nazaretietis prisikėlė
arba vakare galima imti † Lk 24, 13–35: Jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną
Bendroji – meldžiame už visus, kurie rizikuoja savo gyvybe kovodami už pagrindines teises prieš diktatūras, autoritarinius režimus ir netgi krizę patiriančiose demokratijose.
VIEŠPATIES JĖZAUS KRISTAUS PRISIKĖLIMO IŠKILMĖ
Tai tiesa! Viešpats prisikėlė, aleliuja.
Jam šlovė ir galybė per amžių amžius!
Dieve, tavo Sūnus, nugalėjęs mirtį, šiandien atkėlė vartus amžinybėn; duok mums, švenčiantiems jo prisikėlimo iškilmes, Šventosios Dvasios šviesoje prisikelti naujam gyvenimui. (RM, 294)
Šv. Izidorius (560–633), vyskupas ir Bažnyčios mokytojas. Savo brolio Leandro mokinys, jo įpėdinis vyskupo soste, Ispanijoje. Parašė daug teologinių veikalų, sukvietė daug susirinkimų ir jiems vadovavo, buvo uolus katalikų tikėjime, išmintingai saugojo bažnytinę drausmę.
„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.
Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.
Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.
Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).