2024-11-23
šeštadienis
Bendroji – Meldžiamės, kad visa Bažnyčia pripažintų dvasinio įžvalgumo ugdymo svarbą asmenims ir bendruomenėms.
„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.
Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.
Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.
Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).
Didysis Šeštadienis
Didžiojo Tridienio šeštadienis [S/1]
Velykų vigilija – Velyknaktis
Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo iškilmės vigilija (S/1)
I sk. Pr 1, 1 – 2, 2: Dievas matė, kad visa, kas jo sukurta, buvo labai gera
arba trumpasis Pr 1, 1. 26–31a
Ps 104, 1–2a. 5–6. 10 ir 12. 13–14. 24 ir 35c. P.: Viešpatie, atsiųsk savo Dvasią ir atnaujinki žemės veidą.
arba Ps 33, 4–5. 6–7. 12–13. 20 ir 22. P.: Ištikima Viešpaties meile aptvindyta žemė.
II sk. Pr 22, 1–18: Mūsų tikėjimo protėvio Abraomo auka
arba trumpasis Pr 22, 1–2. 9a. 15–18
Ps 16, 5 ir 8. 9–10. 11. P.: Apsaugok mane, Dieve, pas tave užuovėjos ieškau.
III sk. (niekada nepraleidžiamas) Iš 14, 15 – 15, 1a: Izraelitai sausuma perėjo jūrą
Iš 15, 1–2. 3–4. 5–6. 17–18. P.: Viešpačiui aš giedosiu, nes jis šlovingai nugalėjo.
IV sk. Iz 54, 5–14: Viešpats, tavasis Vaduotojas, amžiams pamilęs, tavęs pagailėjo
Ps 30, 2 ir 4. 5–6. 11 ir 12a ir 13b. P.: Aukštinsiu, Viešpatie, tavo didybę, nes tu mane apgynei.
V sk. Iz 55, 1–11: Ateikite pas mane – ir jūs gyvensite. Aš amžiną sandorą su jumis sudarysiu
Iz 12, 2–3. 4bcd. 5–6. P.: Džiaugdamiesi semsite vandenį iš versmių išganingų.
VI sk. Bar 3, 9–15. 32 – 4, 4: Imk žengti keliu, kurį išmintis tau nušviečia
Ps 19, 8. 9. 10. 11. P.: Viešpatie, tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.
VII sk. Ez 36, 16–17a. 18–28: Aš apšlakstysiu jus vandeniu tyru ir duosiu jums naują širdį
Ps 42, 3. 5bcd; Ps 43, 4. 5. P.: Kaip elnė ilgisi vandens šaltinio, taip aš ilgiuosi tavęs , Dieve;
arba, jei būtų krikštijama, Iz 12, 2–3. 4bcd. 5–6. P.: Džiaugdamiesi semsite vandenį iš versmių išganingų;
arba
Ps 51, 12–13. 14–15. 18–19. P.: Sutverk man tyrą širdį, o Dieve.
VIII sk. (epistolė) Rom 6, 3–11: Prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta
Ps 118, 1–2. 16ab–17. 22–23. P.: Aleliuja, aleliuja, aleliuja.
Ev. † Mk 16, 1–7: Nukryžiuotasis Jėzus Nazaretietis prisikėlė
Bendroji – Meldžiamės, kad visa Bažnyčia pripažintų dvasinio įžvalgumo ugdymo svarbą asmenims ir bendruomenėms.
„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.
Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.
Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.
Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).