2017
SAUSIS
penktadienis
20

Popiežiaus intencijos šį mėnesį

Evangelizacijos – Už visus krikščionis, kad jie, ištikimai sekdami Viešpaties mokymu, su malda ir broliška meile stengtųsi atkurti visišką bažnytinę bendrystę ir bendradarbiautų atsakydami į šiandien žmonijai kylančius iššūkius.

Šventė/šventasis

Šv. Fabijonas (†250)

Šv. Fabijonas mirė 250 m. Euzebijus Cezarietis rašo, kad, pasak padavimo, šis pasaulietis buvo išrinktas popiežiumi, nes „staiga iš aukštybių nusileido balandis ir atsitūpė jam ant galvos“. Tai buvo palaikyta ženklu iš aukščiau.

Šv. Sebastijonas (~†280)

Šv. Sebastijonas, karys, kankinys, mirė apie 280–288 m. Mene dažniausiai vaizduojamas pervertas strėlėmis. Pasak šv. Ambraziejaus, Sebastijonas buvo žiauriojo imperatoriaus Diokletiano sargybos vadas, išdrįsęs papriekaištauti valdovui už nekaltų krikščionių žudymą. Už tai buvo pervertas strėlėmis.

Paskirta maldavimams

Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis

Sausio 18–25 d. kiekvienais metais skiriama melstis už krikščionių vienybę. Paprastai krikščionių vienybės visą aštuondienį meldžiama ne tik atskirose savo bendruomenėse, bet kurią nors dieną įvairių vietos krikščionių bendruomenių atstovai susirenka bendrai maldai į vadinamąsias ekumenines pamaldas.

Pirmąją maldos už krikščionių vienybę savaitę 1908 m. sausio 18–25 d. Niujorke surengė amerikiečių episkopalų kunigas Paul Wattson. Kitas ekumenizmo pradžiai svarbus įvykis buvo vadinamoji Edinburgo konferencija, į kurią 1910 m. susirinkę anglikonų ir evangelikų atstovai nusprendė tarpusavy derinti evangelizavimo darbą ir melstis už krikščionių vienybę. Katalikų Bažnyčia pirma kartą maldų savaitę už krikščionių vienybę, popiežiaus Benedikto XV paraginta, minėjo 1916 m. Koordinuoti įvairių Bažnyčių maldas už vienybę ir jas rengti tuo pačiu metu pradėta 1935 m. Nuo 1968 m. maldos savaitės turi bendrą temą, kurią kartu suderina Rytų Bažnyčias ir protestantiškas bendruomenes vienijanti Pasaulinė Bažnyčių Taryba ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba (žr. lt.radiovaticana.va).

Eilinis laikas

Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).

A Eilinis laikas E1
II eilinė savaitė
Liturginis šventimo pavadinimas

Penktadienis

Eilinis šiokiadienis (f/13)

Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis

Skaitiniai E1 (28)

Žyd 8, 6–13: Jis yra tarpininkas aukštesnės Sandoros

Ps 85, 8. 10. 11–12. 13–14. P.: Susitiks Gailestingumas ir Ištikimybė.

† Mk 3, 13–19: Pasišaukė, kuriuos pats norėjo, kad jie būtų kartu su juo

Valandų liturgija

Psalmyno II savaitė

Arba

Šv. Fabijonas, popiežius, kankinys
Laisvas minėjimas (m/12)

Valandų liturgija minėjimo

[Psalmyno II savaitė]

Arba

Šv. Sebastijonas, kankinys
Laisvas minėjimas (m/12)

Valandų liturgija minėjimo

[Psalmyno II savaitė]

Popiežiaus intencijos šį mėnesį

Evangelizacijos – Už visus krikščionis, kad jie, ištikimai sekdami Viešpaties mokymu, su malda ir broliška meile stengtųsi atkurti visišką bažnytinę bendrystę ir bendradarbiautų atsakydami į šiandien žmonijai kylančius iššūkius.

Šventė/šventasis

Šv. Fabijonas (†250)

Šv. Fabijonas mirė 250 m. Euzebijus Cezarietis rašo, kad, pasak padavimo, šis pasaulietis buvo išrinktas popiežiumi, nes „staiga iš aukštybių nusileido balandis ir atsitūpė jam ant galvos“. Tai buvo palaikyta ženklu iš aukščiau.

Šv. Sebastijonas (~†280)

Šv. Sebastijonas, karys, kankinys, mirė apie 280–288 m. Mene dažniausiai vaizduojamas pervertas strėlėmis. Pasak šv. Ambraziejaus, Sebastijonas buvo žiauriojo imperatoriaus Diokletiano sargybos vadas, išdrįsęs papriekaištauti valdovui už nekaltų krikščionių žudymą. Už tai buvo pervertas strėlėmis.

Paskirta maldavimams

Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis

Sausio 18–25 d. kiekvienais metais skiriama melstis už krikščionių vienybę. Paprastai krikščionių vienybės visą aštuondienį meldžiama ne tik atskirose savo bendruomenėse, bet kurią nors dieną įvairių vietos krikščionių bendruomenių atstovai susirenka bendrai maldai į vadinamąsias ekumenines pamaldas.

Pirmąją maldos už krikščionių vienybę savaitę 1908 m. sausio 18–25 d. Niujorke surengė amerikiečių episkopalų kunigas Paul Wattson. Kitas ekumenizmo pradžiai svarbus įvykis buvo vadinamoji Edinburgo konferencija, į kurią 1910 m. susirinkę anglikonų ir evangelikų atstovai nusprendė tarpusavy derinti evangelizavimo darbą ir melstis už krikščionių vienybę. Katalikų Bažnyčia pirma kartą maldų savaitę už krikščionių vienybę, popiežiaus Benedikto XV paraginta, minėjo 1916 m. Koordinuoti įvairių Bažnyčių maldas už vienybę ir jas rengti tuo pačiu metu pradėta 1935 m. Nuo 1968 m. maldos savaitės turi bendrą temą, kurią kartu suderina Rytų Bažnyčias ir protestantiškas bendruomenes vienijanti Pasaulinė Bažnyčių Taryba ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba (žr. lt.radiovaticana.va).

Eilinis laikas

Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).