ŠIANDIEN:
2024-12-23
pirmadienis
Šventė/šventasis
Šv. JurgisŠv. Jurgis Rytuose jau VII a. buvo labiausiai gerbiamas šventasis iš visų vad. kareivių kankinių. Viduramžiais Jurgis, dėl legendos, padariusios jį riteriu (jau X a. vaizduojamas karinėse vėliavose), tampa ne tik riterių globėju, bet taip pat raitelių, kareivių, šaulių ir pagaliau ūkininkų bei gyvulių (dėl vardo etimologinės reikšmės, iš gr. georgos – žemdirbys) globėju.
Velykų laikas
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).
Šv. Jurgis, kankinys, antrasis Lietuvos globėjas
Privalomas minėjimas (M/11a)
Apd 15, 1–6: Buvo nutarta, kad jie nuvyks dėl ginčo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius
Ps 122, 1–2. 3–4a. 4b–5. P.: Viešpaties būstan džiaugsmingai keliaujam. / Aleliuja.
† Jn 15, 1–8: Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių
Valandų liturgija minėjimo
[Psalmyno I savaitė]
Šventė/šventasis
Šv. Jurgis Rytuose jau VII a. buvo labiausiai gerbiamas šventasis iš visų vad. kareivių kankinių. Viduramžiais Jurgis, dėl legendos, padariusios jį riteriu (jau X a. vaizduojamas karinėse vėliavose), tampa ne tik riterių globėju, bet taip pat raitelių, kareivių, šaulių ir pagaliau ūkininkų bei gyvulių (dėl vardo etimologinės reikšmės, iš gr. georgos – žemdirbys) globėju.
Velykų laikas
Plačiau
„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).