ŠIANDIEN:
2024-12-23
pirmadienis
Šventė/šventasis
Švč. Mergelė Marija, Rožinio Karalienė
Anot pasakojimų, dėl Rožinio maldų 1571 m. spalio 7 d. krikščionys nugalėjo turkų laivyną Viduržemio jūroje prie Lepanto. Minint šios pergalės vienerių metų sukaktį, 1572 m. pop. Pijus V paskelbė Marijos Nugalėtojos šventę. Nuo 1716 m. Romos kalendoriuje ji buvo nukelta į pirmąjį spalio sekmadienį, tačiau šv. Pijus X sugrąžino šventę į jos pirminę datą: spalio 7 d. – Rožinio Švenčiausiosios Mergelės Marijos šventė. Tai diena, kai Rožinio malda šaukiamasi Dievo Gimdytojos pagalbos, kad vadovaujant jai, kuri ypatingu būdu buvo suvienyta su Dievo Sūnaus įsikūnijimu, kančia ir prisikėlimu, pamėgtume ir platintume Kristaus paslapčių apmąstymą.
Paskirta maldavimams
Spalis – Švč. Mergelės Marijos Rožinio mėnuo
„Rožinis yra kontempliacijos ir tylos mokykla. Iš pirmo žvilgsnio jis gali pasirodyti kaip malda, kurioje vienas po kito rikiuojami žodžiai ir kuri dėl to sunkiai suderinama su tyla, pagrįstai rekomenduojama meditacijai ir kontempliacijai. Iš tiesų tolygus Ave Maria kartojimas vidinės tylos netrikdo, bet, priešingai, jos reikalauja bei ją palaiko. <...> Tad, recituodami Ave Maria, turime rūpintis, kad mūsų balsai nenustelbtų Dievo balso, nes jis visada kalba tyla, „švelnios tylos balsu“ (1 Kar 19, 12). Todėl labai svarbu tiek asmeninėje, tiek bendruomeninėje maldoje puoselėti šią Dievo sklidiną tylą.“ (Plg. BENEDIKTAS XVI. Meditacija apie rožinio maldą)
Eilinis laikas
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
XXVII eilinis sekmadienis
Eilinis sekmadienis (F/6)
Spalis – Švč. Mergelės Marijos Rožinio mėnuo
Pirmasis mėnesio sekmadienis
Hab 1, 2–3; 2, 2–4: Teisusis liks gyvas dėl ištikimybės
Ps 95, 1–2. 6–7. 8–9. P.: O, kad išgirstumėt šiandien, ką Viešpats byloja: „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“.
2 Tim 1, 6–8. 13–14: Nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo
† Lk 17, 5–10: Jei turėtumėte tikėjimą
Valandų liturgija
Psalmyno III savaitė
Praleidžiama
Rožinio Švč. Mergelė Marija
Privalomas minėjimas (M/10)
Šventė/šventasis
Švč. Mergelė Marija, Rožinio Karalienė
Anot pasakojimų, dėl Rožinio maldų 1571 m. spalio 7 d. krikščionys nugalėjo turkų laivyną Viduržemio jūroje prie Lepanto. Minint šios pergalės vienerių metų sukaktį, 1572 m. pop. Pijus V paskelbė Marijos Nugalėtojos šventę. Nuo 1716 m. Romos kalendoriuje ji buvo nukelta į pirmąjį spalio sekmadienį, tačiau šv. Pijus X sugrąžino šventę į jos pirminę datą: spalio 7 d. – Rožinio Švenčiausiosios Mergelės Marijos šventė. Tai diena, kai Rožinio malda šaukiamasi Dievo Gimdytojos pagalbos, kad vadovaujant jai, kuri ypatingu būdu buvo suvienyta su Dievo Sūnaus įsikūnijimu, kančia ir prisikėlimu, pamėgtume ir platintume Kristaus paslapčių apmąstymą.
Paskirta maldavimams
Plačiau
Spalis – Švč. Mergelės Marijos Rožinio mėnuo
„Rožinis yra kontempliacijos ir tylos mokykla. Iš pirmo žvilgsnio jis gali pasirodyti kaip malda, kurioje vienas po kito rikiuojami žodžiai ir kuri dėl to sunkiai suderinama su tyla, pagrįstai rekomenduojama meditacijai ir kontempliacijai. Iš tiesų tolygus Ave Maria kartojimas vidinės tylos netrikdo, bet, priešingai, jos reikalauja bei ją palaiko. <...> Tad, recituodami Ave Maria, turime rūpintis, kad mūsų balsai nenustelbtų Dievo balso, nes jis visada kalba tyla, „švelnios tylos balsu“ (1 Kar 19, 12). Todėl labai svarbu tiek asmeninėje, tiek bendruomeninėje maldoje puoselėti šią Dievo sklidiną tylą.“ (Plg. BENEDIKTAS XVI. Meditacija apie rožinio maldą)
Eilinis laikas
Plačiau
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).