2024-12-23
pirmadienis
Švč. Mergelės Marijos Paaukojimas
Švč. Mergelės Marijos Paaukojimas
Minėjimo ištakos siekia 543 m. lapkričio 21 dieną, kai imperatorius Justinianas Jeruzalėje netoli šventyklos Švč. Mergelės Marijos garbei dedikavo naująją bažnyčią. Rytų Bažnyčioje ši šventė žinoma jau VI a. Romos Bažnyčia į visuotinį kalendorių šį minėjimą įtraukė 1472 m. Šventė remiasi nekanoninėje Jokūbo evangelijoje aprašytu įvykiu, jog trejų metukų Marija buvo paaukota šventykloje ir ten išbuvo, kol sulaukė dvylikos metų ir susižadėjo su šv. Juozapu.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
Zch 2, 14–17: Linksma būk, Siono dukra: štai aš ateisiu
Lk 1, 46–47. 48–49. 50–51. 52–53. 54–55. P.: Tu laiminga, Mergele Marija, nešiojusi amžinojo Tėvo Sūnų.
† Mt 12, 46–50: Ištiesęs ranką į mokinius, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai!“
Švč. Mergelės Marijos Paaukojimas
Švč. Mergelės Marijos Paaukojimas
Minėjimo ištakos siekia 543 m. lapkričio 21 dieną, kai imperatorius Justinianas Jeruzalėje netoli šventyklos Švč. Mergelės Marijos garbei dedikavo naująją bažnyčią. Rytų Bažnyčioje ši šventė žinoma jau VI a. Romos Bažnyčia į visuotinį kalendorių šį minėjimą įtraukė 1472 m. Šventė remiasi nekanoninėje Jokūbo evangelijoje aprašytu įvykiu, jog trejų metukų Marija buvo paaukota šventykloje ir ten išbuvo, kol sulaukė dvylikos metų ir susižadėjo su šv. Juozapu.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).