2035
BALANDIS
šeštadienis
7

Šventė/šventasis

Šv. Jonas Krikštytojas Salietis (1651–1719)

Šv. Jonas Krikštytojas Salietis (1651–1719), kunigas. Prancūzijos Normandijoje rūpinosi vaikų globa ir jų krikščionišku auklėjimu. Įkūrė Krikščioniškų Mokyklų Brolių Kongregaciją, dėl kurios pakėlė daug vargų.

Paskirta maldavimams

Pirmasis mėnesio šeštadienis

Pirmąjį mėnesio šeštadienį kalbama Švč. Mergelės Marijos litanija (LM, 262) ir Pasiaukojimo malda („Marija, galingoji Mergele...“).

Velykų laikas

„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).

A Velykų laikas  
II Velykų savaitė
Liturginis šventimo pavadinimas

Šv. Jonas Salietis, kunigas

Privalomas minėjimas (M/10)

Pirmasis mėnesio šeštadienis

Skaitiniai KV (227)

Apd 6, 1–7: Jie išsirinko septynis vyrus, pilnus Šventosios Dvasios

Ps 33, 1–2. 4–5. 18–19. P.: Viešpatie, būki tu mums gailestingas, mes gi taip tavim tikim. / Aleliuja.

† Jn 6, 16–21: Jie pamato Jėzų, einantį ežero paviršiumi

Valandų liturgija minėjimo

[Psalmyno II savaitė]

Šventė/šventasis

Šv. Jonas Krikštytojas Salietis (1651–1719)

Šv. Jonas Krikštytojas Salietis (1651–1719), kunigas. Prancūzijos Normandijoje rūpinosi vaikų globa ir jų krikščionišku auklėjimu. Įkūrė Krikščioniškų Mokyklų Brolių Kongregaciją, dėl kurios pakėlė daug vargų.

Paskirta maldavimams

Pirmasis mėnesio šeštadienis

Pirmąjį mėnesio šeštadienį kalbama Švč. Mergelės Marijos litanija (LM, 262) ir Pasiaukojimo malda („Marija, galingoji Mergele...“).

Velykų laikas

„Penkiasdešimt dienų nuo Velykų iki Sekminių yra tarsi viena džiaugsmingai švenčiama šventė, tarsi vienas ‘didysis sekmadienis’. Tai dienos, kuriomis daugiausia giedama „Aleliuja“. Šio laikotarpio sekmadieniai laikomi Velykų sekmadieniais ir po Prisikėlimo sekmadienio vadinami II, III, IV, V, VI ir VII Velykų sekmadieniu. Šis šventas penkiasdešimtdienis baigiasi Sekminių diena. <...> Keturiasdešimtąją dieną po Velykų švenčiamas Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės) <...>. Šiokiadieniais tarp Šeštinių ir Sekminių rengiamasi Globėjos Šventosios Dvasios atėjimui“ (AC, 22–26).