2024-11-18
pirmadienis
Šv. diakono Lauryno šventė
Šv. Laurynas (†258) buvo vienas iš septynių Romos diakonų, kuriuos paskyrė popiežius Sikstas II. Nuo pirmųjų amžių yra labiausiai garbinamas Romos kankinys. Suėmus popiežių, imperatorius šv. Laurynui įsakė surinkti Romos bažnyčios turtus ir perduoti civilinei valdžiai. Šventasis surinko vargšų minią ir imperatoriui pasakė: „Jie – mūsų Bažnyčios didysis turtas.“ Po trijų dienų buvo sudegintas. Jo kūnas palaidotas Romoje, Verano kapinėse, dabar pavadintose jo vardu.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
Šv. Laurynas, diakonas, kankinys
Šventė (F/7)
2 Kor 9, 6–10: Dievas myli linksmą davėją
Ps 112, 1–2. 5–6. 7–8. 9. P.: Laimingas, kas kito gailisi, paskolą duoda.
† Jn 12, 24–26: Kas man tarnaus, tą pagerbs mano Tėvas
Šv. diakono Lauryno šventė
Šv. Laurynas (†258) buvo vienas iš septynių Romos diakonų, kuriuos paskyrė popiežius Sikstas II. Nuo pirmųjų amžių yra labiausiai garbinamas Romos kankinys. Suėmus popiežių, imperatorius šv. Laurynui įsakė surinkti Romos bažnyčios turtus ir perduoti civilinei valdžiai. Šventasis surinko vargšų minią ir imperatoriui pasakė: „Jie – mūsų Bažnyčios didysis turtas.“ Po trijų dienų buvo sudegintas. Jo kūnas palaidotas Romoje, Verano kapinėse, dabar pavadintose jo vardu.
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).