2024-11-18
pirmadienis
Šv. Pranciškus Salezas (1567–1622)
Šv. Pranciškus Salezas (1567–1622), teisininkas. 1602 m. konsekruotas Ženevos vyskupu. Manoma, kad dėl jo kelios dešimtys tūkstančių protestantų atsivertė į katalikybę. Kartu su šv. Joana Pranciška Šantaliete įsteigė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo seserų vienuoliją. Jo dvasinio gyvenimo patarimai pritaikyti visiems ir išleisti knygoje „Įvadas į dvasinį gyvenimą“ arba „Filiotėja“ per trumpą laiką paplito po visą pasaulį. 1877 m. paskelbtas Bažnyčios mokytoju, 1923 m. Pijus XI paskyrė jį katalikų žurnalistų ir rašytojų globėju.
Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis
Sausio 18–25 d. kiekvienais metais skiriama melstis už krikščionių vienybę. Paprastai krikščionių vienybės visą aštuondienį meldžiama ne tik atskirose savo bendruomenėse, bet kurią nors dieną įvairių vietos krikščionių bendruomenių atstovai susirenka bendrai maldai į vadinamąsias ekumenines pamaldas.
Pirmąją maldos už krikščionių vienybę savaitę 1908 m. sausio 18–25 d. Niujorke surengė amerikiečių episkopalų kunigas Paul Wattson. Kitas ekumenizmo pradžiai svarbus įvykis buvo vadinamoji Edinburgo konferencija, į kurią 1910 m. susirinkę anglikonų ir evangelikų atstovai nusprendė tarpusavy derinti evangelizavimo darbą ir melstis už krikščionių vienybę. Katalikų Bažnyčia pirma kartą maldų savaitę už krikščionių vienybę, popiežiaus Benedikto XV paraginta, minėjo 1916 m. Koordinuoti įvairių Bažnyčių maldas už vienybę ir jas rengti tuo pačiu metu pradėta 1935 m. Nuo 1968 m. maldos savaitės turi bendrą temą, kurią kartu suderina Rytų Bažnyčias ir protestantiškas bendruomenes vienijanti Pasaulinė Bažnyčių Taryba ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba (žr. lt.radiovaticana.va).
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).
Šv. Pranciškus Salezas, vyskupas, Bažnyčios mokytojas
Privalomas minėjimas (M/10)
Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis
2 Sam 6, 12b–15. 17–19: Dovydas ir visas Izraelis namai, džiaugsmingai šūkaudami, nešė Viešpaties skrynią
Ps 24, 7. 8. 9. 10. P.: Kas tas garbingas Valdovas? Tai galybių Viešpats yra garbingas Valdovas.
† Mk 3, 31–35: Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina
Šv. Pranciškus Salezas (1567–1622)
Šv. Pranciškus Salezas (1567–1622), teisininkas. 1602 m. konsekruotas Ženevos vyskupu. Manoma, kad dėl jo kelios dešimtys tūkstančių protestantų atsivertė į katalikybę. Kartu su šv. Joana Pranciška Šantaliete įsteigė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo seserų vienuoliją. Jo dvasinio gyvenimo patarimai pritaikyti visiems ir išleisti knygoje „Įvadas į dvasinį gyvenimą“ arba „Filiotėja“ per trumpą laiką paplito po visą pasaulį. 1877 m. paskelbtas Bažnyčios mokytoju, 1923 m. Pijus XI paskyrė jį katalikų žurnalistų ir rašytojų globėju.
Maldos už krikščionių vienybę aštuondienis
Sausio 18–25 d. kiekvienais metais skiriama melstis už krikščionių vienybę. Paprastai krikščionių vienybės visą aštuondienį meldžiama ne tik atskirose savo bendruomenėse, bet kurią nors dieną įvairių vietos krikščionių bendruomenių atstovai susirenka bendrai maldai į vadinamąsias ekumenines pamaldas.
Pirmąją maldos už krikščionių vienybę savaitę 1908 m. sausio 18–25 d. Niujorke surengė amerikiečių episkopalų kunigas Paul Wattson. Kitas ekumenizmo pradžiai svarbus įvykis buvo vadinamoji Edinburgo konferencija, į kurią 1910 m. susirinkę anglikonų ir evangelikų atstovai nusprendė tarpusavy derinti evangelizavimo darbą ir melstis už krikščionių vienybę. Katalikų Bažnyčia pirma kartą maldų savaitę už krikščionių vienybę, popiežiaus Benedikto XV paraginta, minėjo 1916 m. Koordinuoti įvairių Bažnyčių maldas už vienybę ir jas rengti tuo pačiu metu pradėta 1935 m. Nuo 1968 m. maldos savaitės turi bendrą temą, kurią kartu suderina Rytų Bažnyčias ir protestantiškas bendruomenes vienijanti Pasaulinė Bažnyčių Taryba ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba (žr. lt.radiovaticana.va).
Šalia savo specifinį pobūdį turinčių laikų metuose yra dar 33 ar 34 savaitės, kai Kristaus paslaptis švenčiama ne kuriuo nors išskirtiniu požiūriu, o tiesiog visa kartu, ypač sekmadieniais. Šis periodas vadinasi eilinis laikas. Eilinis laikas prasideda pirmadienį po sekmadienio, buvusio po sausio 6 dienos, ir baigiasi antradienį prieš Pelenų dieną; vėl prasideda pirmadienį po Sekminių ir baigiasi prieš I advento sekmadienio I Vakarinę (AC, 43–44).