2008
KOVAS
šeštadienis
22

Velykinis tridienis

„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.

Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.

Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.

Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).

A Velykinis tridienis  
Didžioji savaitė
Liturginis šventimo pavadinimas

Didysis Šeštadienis

Didžiojo Tridienio šeštadienis [S/1]

Valandų liturgija dienos

[Psalmyno II savaitė]

Liturginis šventimo pavadinimas

Velykų vigilija – Velyknaktis

Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo iškilmės vigilija (S/1)

Liturginiai Mišių skaitiniai

Skaitiniai *ABC (173)

I sk. Pr 1, 1 – 2, 2: Dievas matė, kad visa, kas jo sukurta, buvo labai gera
   arba trumpasis Pr 1, 1. 26–31a

Ps 104, 1–2a. 5–6. 10 ir 12. 13–14. 24 ir 35c. P.: Viešpatie, atsiųsk savo Dvasią ir atnaujinki žemės veidą.
   arba Ps 33, 4–5. 6–7. 12–13. 20 ir 22. P.: Ištikima Viešpaties meile aptvindyta žemė.

II sk. Pr 22, 1–18: Mūsų tikėjimo protėvio Abraomo auka
   arba trumpasis Pr 22, 1–2. 9a. 15–18

Ps 16, 5 ir 8. 9–10. 11. P.: Apsaugok mane, Dieve, pas tave užuovėjos ieškau.

III sk. (niekada nepraleidžiamas) Iš 14, 15 – 15, 1a: Izraelitai sausuma perėjo jūrą

Iš 15, 1–2. 3–4. 5–6. 17–18. P.: Viešpačiui aš giedosiu, nes jis šlovingai nugalėjo.

IV sk. Iz 54, 5–14: Viešpats, tavasis Vaduotojas, amžiams pamilęs, tavęs pagailėjo

Ps 30, 2 ir 4. 5–6. 11 ir 12a ir 13b. P.: Aukštinsiu, Viešpatie, tavo didybę, nes tu mane apgynei.

V sk. Iz 55, 1–11: Ateikite pas mane – ir jūs gyvensite. Aš amžiną sandorą su jumis sudarysiu

Iz 12, 2–3. 4bcd. 5–6. P.: Džiaugdamiesi semsite vandenį iš versmių išganingų.

VI sk. Bar 3, 9–15. 32 – 4, 4: Imk žengti keliu, kurį išmintis tau nušviečia

Ps 19, 8. 9. 10. 11. P.: Viešpatie, tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

VII sk. Ez 36, 16–17a. 18–28: Aš apšlakstysiu jus vandeniu tyru ir duosiu jums naują širdį

Ps 42, 3. 5bcd; Ps 43, 4. 5. P.: Kaip elnė ilgisi vandens šaltinio, taip aš ilgiuosi tavęs , Dieve;
   arba, jei būtų krikštijama, Iz 12, 2–3. 4bcd. 5–6. P.: Džiaugdamiesi semsite vandenį iš versmių išganingų;
   arba Ps 51, 12–13. 14–15. 18–19. P.: Sutverk man tyrą širdį, o Dieve.

VIII sk. (epistolė) Rom 6, 3–11: Prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta

Ps 118, 1–2. 16ab–17. 22–23. P.: Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

Ev. † Mt 28, 1–10: Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją

Velykinis tridienis

„Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose.

Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine. Jo centras – Velyknaktis.

Didįjį penktadienį ir, jei įprasta, Didįjį šeštadienį iki Velyknakčio pamaldų visur laikomasi šventojo priešvelykinio pasninko.

Velykų vigilija (Velyknaktis) – ta šventa naktis, kurią Viešpats prisikėlė, – yra „visų šventųjų vigilijų motina“. Joje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus prisikėlimo ir sakramentiniu būdu jį jau švenčia. Todėl visos šios šventosios vigilijos pamaldos turi būti atliekamos naktį: arba taip, kad prasidėtų su nakties pradžia, arba kad baigtųsi prieš sekmadienio aušrą“ (AC, 18–21).