Šv. Juozapatas

Abėcėlinis švenčių / šventųjų sąrašas 

Visuotinis Romos kalendorius 

Visuotinis Romos kalendorius LIETUVOJE^❋

Vyskupas, kankinys; unitas.

Datos: 1580–1623.

Gretutiniai variantai: šv. Jonas Kuncevičius.

Liturgijos nuorodos

Minima lapkričio 12 d.

Privalomas minėjimas (M/10).

Spalva raudona.

Skaitiniai – iš „Bendrieji kankiniams“ arba „Bendrieji ganytojams“.

Skaitiniai Š (227: 388, 520)

Ef 4, 1–7. 11–13: Tinkami tarnystės darbui, Kristaus kūno ugdymui

Ps 23, 1–3. 4. 5. 6. P.: Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.

† Jn 17, 20–26: Aš noriu, kad jie būtų su manim ten, kur ir aš

Trumpai

Šv. Juozapatas (Jonas Kuncevičius) gimė 1580 m. Ukrainoje, stačiatikių šeimoje. Nuo 13 metų gyveno, dirbo ir mokėsi Vilniuje. 1604 m. perėjęs į Rytų apeigų katalikų (unitų) Bažnyčią įstojo į Švč. Trejybės vienuolyną Vilniuje, jam buvo suteiktas Juozapato vardas. Buvo veiklus pamokslininkas, kviečiantis atsiskyrusius brolius atkurti vienybę su Romos Bažnyčia. Vėliau tapo Polocko arkivyskupu, 1623 m. buvo barbariškai nužudytas. 1867 m. paskelbtas šventuoju. Šv. Juozapato relikvijos 1623–1705 m. buvo Polocke, o 1705– 1916 m. – dabartinės Lenkijos Biała Podlaska mieste (po Unijos likvidavimo 1873 m. iš bažnyčios perneštos ir paslėptos rūsyje), 1916 m. bazilijonų iš Ukrainos atrastos ir atgabentos į Vieną. 1917–1949 m. buvo Vienoje (dėl nesaugumo 1944 m. jos iš ukrainiečių graikų apeigų katalikų Šv. Barboros bažnyčios buvo perneštos ir paslėptos Šv. Roko Romos katalikų bažnyčioje, o po to – Šv. Stepono katedroje). Relikvijomis susidomėjo Apaštališkojo Sosto atstovai ir, gavus pop. Pijaus XII leidimą, jos 1949 m. amerikiečių kariniu lėktuvu buvo atvežtos į Romą, kur buvo laikomos vienoje Vatikano koplyčių, kol 1963 m. buvo padėtos Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje Šv. Petro bazilikoje.