Pirmasis skaitinys (Ef 3, 8–12)

    Broliai!
    Man, visų šventųjų mažiausiajam, atiteko malonė skelbti pagonims nesuvokiamus Kristaus turtus ir atskleisti visiems, kaip turi išsipildyti šita paslaptis, nuo amžių uždengta Dieve – visų dalykų Kūrėjuje,– kad dabar per Bažnyčią taptų žinoma kunigaikštystėms ir valdžioms danguje daugeriopa Dievo išmintis. Tai atitinka amžinąjį nutarimą, padarytą mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje. Jį tikėdami, mes drąsiai ir su pasitikėjimu einame prie Tėvo.

Atliepiamoji psalmė (Ps 36, 3–6. 30–31)

P. Teisuolio burną išmintį skelbia.

Viešpačiu kliaukis, gera daryki,
tai gyvensi pažadėtoje žemėj, turėsi ramybę.
Džiaukis, kad garbini Viešpatį.
Jis tau suteiks, ko širdis tavo trokšta. – P.

Viešpačiui savo likimą paveski,
juo pasikliauki: jis padarys, ko tau reikia.
Tavo teisybei leis pasirodyt kaip dienai,
kaip dienovidžio grožiui - tavajai teisei. – P.

Teisuolio burna išmintį skelbia,
liežuvis teisybę byloja.
Jo širdyje Dievo Teisynas,
ir jis nesvyruodamas žengia. – P.

 

P.  Aleliuja. – Aš – gerasis ganytojas, – sako Viešpats. –
                     Aš pažįstu savąsias avis, ir manosios pažįsta mane. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 10, 11–16)

    Jėzus kalbėjo:
    „Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę. Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas puola jas ir išvaiko. Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.
    Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane, kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę. Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.