Pirmasis skaitinys (Iz 61, 1–3a)

    Pranašas sako:
    „Dievo Dvasia ant manęs, kadangi mane yra Viešpats patepęs. Jisai mane siuntė nešti džiugiosios naujienos vargdieniams, gydyti tų, kuriems plyšta širdį, skelbti belaisvių išvadavimo, kalinių paleidimo, pagarsinti Viešpaties malonės metų bei keršto už mūsų Dievą dienos, paguosti visų, kurie liūdi, nudžiuginti gedinčių Siono: jiems pelenų vietoje duoti vainiką, vietoj gedulo – džiaugsmo aliejaus, vietoj sielvarto – iškilmių drabužį. Jie bus vadinami 'teisybės ąžuolais', 'sodiniais, per kuriuos Viešpats apreikš savo garbę'“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 88, 2–5. 21–22. 25. 27)

P.  Viešpaties malones giedosiu per amžius.

Aš, Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius,
kartų kartomis savo burna garsinsiu tavo ištikimybę.
Juk parašyta: „Santarvės malonė užtikrinta amžiams“.
Tvirta kaip dangus tavo, Dieve, ištikimybė. – P.

„Sudariau aš sandorą su išrinktuoju.
Aš Dovydui, savo tarnui, prisiekiau:
'Giminę tavo amžiams sukūriau,
kartų kartomis tveriantį sostą tau pastatysiu'. – P.

Aš Dovydą, savo pasirinktąjį tarną,
pašventinau savo šventuoju aliejum.
jį stiprins mano galybė. – P.

Jam rodysiu savo ištikimybę, malonę,
pakils per mane jo galybė.
Jisai man sakys: 'Tu mano Tėvas, tu mano Dievas
ir priebėga man išsigelbėt“. – P.

P.  Aleliuja. – Aš jums duodu naują įsakymą, – sako Viešpats, –
                  – kad jūs vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 25, 31–40)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje.
    Ir tars karalius stovintiems dešinėje: 'Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane'.
    Tuomet teisieji klaus: 'Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?'
    Ir atsakys jiems karalius: 'Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte'“.