Pirmasis skaitinys (Rom 12, 3–13)

    Broliai!
    Dėlei man suteiktos malonės aš raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save aukščiau, negu dera manyti bet manyti apie save blaiviai, kiekvienam pagal Dievo duotąjį tikėjimo laipsnį.
    Juk kaip viename kūne turime daug narių, ir visi nariai atlieka ne tą patį uždavinį, taip ir mes daugelis esame vienas kūnas Kristuje, o pavieniui imant , – vieni kitų nariai.
    Pagal mums suteiktą malonę turime įvairių dovanų. Kas turi pranašystės dovaną, tegul ja naudojasi, laikydamasis tikėjimo; kas dovaną tarnauti, – tetarnauja, kas mokyti, – tegul moko, kas skatinti, – tegul skatina; kas dovaną šelpti, – tegul šelpia dosniai, kas vadovauti, – tegul vadovauja rūpestingai; kas dovaną gailestingumo darbams, – tegul pagelbi kitiems su džiaugsmu.
    Meilė tebūna be veidmainystės. Bodėkitės pikto, laikykitės gero. Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba. Nebūkite apsileidę, bet uolūs, karštos dvasios; tarnaukite Viešpačiui. Džiaukitės viltimi, būkite kantrūs suspaudime, ištvermingi maldoje. Rūpinkitės šventųjų reikalais, puoselėkite svetingumą.

Atliepiamoji psalmė (Ps 15, 1–2. 5. 7–8. 11)

P.  Viešpatie, tu mano paveldėtasis turtas.

     Globok mane, Dieve: prie tavęs aš glaudžiuosi.
     Kartoju tau, Dieve: „Tu mano Viešpats“.
     Viešpatie, mano paveldėtas turte,
     taure mano laimės, –
     tavo rankoje mano likimas. – P.

     Aš šlovinu Viešpatį, kuris man išmintį duoda,
     atsimena mano širdis tai net naktį.
     Akyse nuolatos Viešpats man stovi,
     jis mano dešinę remia, aš nedrebėsiu. – P.

     Man rodysi kelią, kuris į gyvenimą veda,
     pilna man bus laimė prieš tavo veidą,
     tavo dešinėj bus per amžius linksmybės. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 14)

P.  Aleliuja. – Aš – gerasis ganytojas, – sako Viešpats. –
                     Aš pažįstu savąsias avis, ir manosios pažįsta mane. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 10, 11–16)

      Jėzus kalbėjo:
    „Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę. Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas puola jas ir išvaiko. Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.
    Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane, kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę“.