Pirmasis skaitinys (Sir 51, 1–8)

    Tave noriu šlovint, Valdove, Karaliau, tave noriu aukštint, išganymo Dieve. Garbė tavo vardui, gyvenimo Ramsti, – padėjai tu man nuo mirties išsigelbėt! Nuo kapo išsaugojai manąjį kūną, kai aš jau stovėjau prie krašto bedugnės. Mane vadavai nuo liežuvių plakimo, nuo lūpų piktųjų, kurios rezga melą. kovojant su priešais, buvai mano pusėj, didžiai maloningai teikei man pagalbą ištrūkti iš kilpos, spęstos man pargriauti, iš rankos, kur tykojo mano gyvybės. Iš daugel nelaimių mane tu ištraukei: liepsninga ugnis mane siekė praryti, mirties karalijos nasrai man žiojėjo; begėdiškos lūpos, melagiški žodžiai, pikčiausi liežuviai man stengėsi kenkti.
    Buvau jau visai prie mirties atsidūręs, ir mano gyvybę jau traukė bedugnėn.
    Į daug kur kreipiausi, bet nieks nepadėjo, šaukiausi pagalbos, bet ji neatėjo. Prisiminiau Viešpaties gailestingumą, jo didį gerumą, mums rodytą amžiais. Jis gelbi visus, kurie juo pasikliauja, – nutolin pavojų, iš kur tik jis grėstų.

Atliepiamoji psalmė (Ps 123, 2–5. 7–8)

P.  Esame ištrūkę tarsi paukštelis iš paukštininko žabangų.

Jeigu ne Viešpats, kas būtų buvę,
kai priešai užpuolė?!
Būtų mus gyvus suėdę,
jie siuto ant mūsų. – P.

Vandenys būtų mus paskandinę,
srovės būtų užpylę.
Būtų ant mūsų užgriuvę
šėlstančios bangos. – P.

Pinklės sutraukytos,
mes išvaduoti!
Mums padeda Viešpats,
dangaus ir žemės Kūrėjas! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 17, 19)

P.  Aleliuja. – Dėl jų aš pašventinu save, – sako Viešpats, –
                     kad ir jie būtų pašventinti tiesa. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 17, 11–19)

    Pakėlęs akis į dangų, Jėzus bylojo:
    „Šventasis Tėve, išlaikyk ištikimus savo vardui visus, kuriuos esi man pavedęs, kad jie būtų viena, kaip ir mes. Kol buvau su jais – tavo man pavestaisiais, – aš išlaikiau juos ištikimus tavo vardui; išsaugojau juos, ir nė vienas jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, – ir taip išsipildė Raštas.
    Dabar aš einu pas tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų manojo džiaugsmo pilnatvę. Aš jiems perdaviau tavo žodį, bet pasaulius jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo. Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio.
    Pašventink juos tiesa! Tavo žodis yra tiesa. Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį, taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį. Dėl jų aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa“.