Pirmasis skaitinys (Sir 26, 14. 1316)
Gera moteriškė tai vyro palaima: ji dvigubą amžių jam
duoda gyventi. Šauni moteriškė tai vyro paguoda: ramiai jam prabėga gyvenimo
metai.
Švelni moteriškė tai didelis lobis; tik tas jį atranda,
kas Viešpaties bijo. Turtingas ar vargšas vis tiek koks jis būtų turės sveiką
širdį ir veidą vis giedrą.
Žavi moteriškė pragiedrina vyrą; jos išmintingumas jėgas
jo tausoja. Tyli moteriškė tai dangiškas dovis; išauklėta moteris turtas
brangiausias.
Drovi moteriškė dukart gražesnė; nėra kas prilygtų brangiam
jos tyrumui.
Kaip tekanti saulė nušviečia padangę, taip moters taurumas
namus jos dabina.
Atliepiamoji psalmė (Ps 130,13)
P. Viešpatie, tu mano sielos ramybė.
Tikrai nuramdžiau savo dvasią,
padariau ją ramutėlę.
Tartum kūdikis motinos prieglobsty,
tartum kūdikis rami širdis mano krūtinėj. P.
Pasikliauk Dievu, Izraeli,
dabar ir per amžius! P
P. Aleliuja. Aš pasaulio šviesa, sako Viešpats.
Kas seka manimi, turės gyvenimo šviesą. P. Aleliuja.
Evangelija (Lk 7, 1117)
Jėzus pasuko į miestą, vardu Najiną. Drauge keliavo jo mokiniai
ir gausi minia. Prisiartinus prie miesto vartų, štai nešė numirėli vienatinį
sūnų motinos, o ta buvo našlė. Kartu ėjo nemaža miesto minia.
Pamačius motiną, Viešpačiui jos pagailo, ir jis tarė: Neverk!
Priėjęs palietė neštuvus. Nešėjas sustojo.
O jis prabilo: Jaunuoli, sakau tau: kelkis! Numirėlis atsisėdo
ir pradėjo kalbėti. Jėzus atidavė jį motinai.
Visus pagavo baimė, ir jie garbino Dievą, sakydami: Didis
pranašas atsirado tarp mūsų ir: Dievas aplankė savo tautą.
Tokios kalbos apie Jėzų pasklido visoje Judėjoje ir visoje šalyje.