Pirmasis skaitinys (1 Tes 2, 2b-8)

    Broliai!
    Pasitikėdami Dievu mes drąsiai skelbėme Dievo Evangeliją, nepaisydami visų bėdų. Juk mūsų skelbimas plaukia ne iš klaidos nei iš melagystės, nei iš klastingumo. Dievo pripažinti esą tinkami, kad mums būtų patikėta Evangelija, mes ją ir skelbiame taip, kad patiktume ne žmonėms, bet Dievui, kuris skaito mūsų širdies gelmėje.
    Kaip žinote, mes niekada nepasižymėjome įteikliomis kalbomis ir niekad – tepaliudija Dievas – nebuvome pasidavę godumui; niekada nesivaikėme žmonių garbės, nei tarp jūsų, nei kitur.
    Būdami Kristaus apaštalai, mes galėjome būti jums našta, vis dėlto jūsų tarpe buvome švelnūs, tarsi motina, globojanti savo kūdikius.
    Taip jus mylėdami, troškome pasidalyti su jumis ne tik Dievo Evangelija, bet ir savo gyvybe, nes tapote mums be galo brangūs.

Atliepiamoji psalmė (Ps 88, 2–5. 21-22. 25 ir 27)

P. Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius.

Aš, Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius
Kartų kartoms savo burna garsinsiu tavo ištikimybę.
Juk pasakyta:„Santarvės malonė užtikrinta amžiams“.
Tvirta kaip dangus tavo, Dieve, ištikimybė! – P.

Sudariau aš sandorą su išrinktuoju.
Aš Dovydui, savo tarnui, prisiekiau:
'Giminę tavo amžiams sukūriau,
kartų kartoms tveriantį sostą tau pastatysiu'“. – P.

Aš Dovydą, savo pasirinktąjį tarną,
pašventinau savo šventuoju aliejum.
Mano ranka visuomet su juo bus,
jį stiprins mano galybė. – P.

Jam rodysiu savo ištikimybę, malonę,

pakils per mane jo galybė.
Jisai man sakys: 'Tu mano Tėvas, tu mano Dievas Ir priebėga man išsigelbėt'. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 10,14)

(P. Aleliuja.) – Aš – gerasis ganytojas, – sako Viešpats.
                    Aš pažįstu savąsias avis ir manosios pažįsta mane. – ( P. Aleliuja.)

Evangelija (Jn 21, 1. 15–17)

   Pasirodęs savo mokiniams ir papusryčiavęs su jais, Jėzus paklausė Simoną Petrą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane labiau už šituos?“
Tas atsakė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu“.
Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avinėlius“.
Ir antrą kartą Jėzus paklausė: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“
Tas atsiliepė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu“.
Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano aveles“.
Jėzus paklausė dar ir trečią kartą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“
Petras nuliūdo, kad Jėzus trečią kartą klausia: „Ar myli mane?“ ir atsakė: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu“. Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avis“.