Pirmasis skaitinys (Sir 15, 16)
Kas Viešpaties bijo, tas elgias teisingai; Teisyno kas
laikos išmintį laimi. Jinai tarsi motina jį pasitinka ir priima tartum skaisti
sutuoktinė.
Išmanymo duona jį pavalgydina, vandens išminties atsigerti
jam duoda. Į ją atsirėmęs, jis nesvirduliuoja; jos prisilaikydamas, nesti apviltas.
Ji geba iškelt jį aukščiau jo bičiulių: mat kalba jo lūpomis, tiems susirinkus. Jam nuotaiką giedrą ir džiaugsmą ji teikia, jį amžiams šlove vainikuoja.
Atliepiamoji psalmė (Ps 118, 914)
P. Mane savo įsakymų, Viešpatie, mokyk.
Kaip gali jaunas savo kelią išsaugoti tyrą?
Ogi klausydamas tavo žodžių! P.Visa širdimi tavęs ieškau,
tik neleisk nuo įstatymų tavo nuklysti. P.Giliai širdyje slepiu tavo žodį,
kad tavęs neįžeisčiau. P.Būk pašlovintas, Dieve,
mane savo įsakymų mokyk. P.Savo lūpomis skelbsiu,
kas tik tavo burnos pasakyta. P.Stovėdamas ant tavo įsakymų kelio, džiaugiuosi
labiau negu lobiais didžiausiais. P.
Posmelis prieš evangeliją
P. Aleliuja. Pasilikite mano meilėje! sako Viešpats.
Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių.
P. Aleliuja.
Evangelija (Jn 17, 2026)
Pakėlęs akis į dangų, Jėzus bylojo:
Šventasis Tėve, ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos,
kurie per jų žodį mane įtikės: tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir
aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane
siuntęs.
Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems,
kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų
tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog esi mane siuntęs ir juos myli taip,
kaip mane mylėjai.
Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manimi ten,
kur ir aš; kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai
mane prieš pasaulio įkūrimą.
Teisingasis Tėve, pasaulis tavęs nepažino, o aš tave pažinau.
Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei. Aš pagarsinau tavo vardą, ir dar garsinsiu,
kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose.