Pirmasis skaitinys (1 Kr 15, 3–4. 15–16; 16, 1–2)

    Dovydas sušaukė visą Izraelį į Jeruzalę, norėdamas nunešdinti Dievo Skrynią į vietą, kurią jai buvo parengęs. Jis pakvietė Aarono įpėdinius ir levitus.

    Levitai nešė Dievo skrynią, pakišę kartis, ant savo pečių, kaip buvo įsakęs Mozė Dievo nurodymu. Dovydas liepė levitų viršininkams aprūpinti savo giminės brolius giedotojus muzikos instrumentais – arfomis, citromis bei cimbolais, – kad skambiai jie grotų iškilmių džiaugsmui.

    Dievo skrynia buvo pernešta į palapinę, kurią jai buvo pastatęs Dovydas, padėta į savo vietą, ir pradėta aukoti Dievui deginamosios bei padėkos atnašos.

    Baigęs aukoti deginamąsias bei padėkos atnašas, Dovydas palaimino VIEŠPATIES vardu.

Atliepiamoji psalmė (Ps 131, 6–7. 9–10. 13–14)

P. Viešpatie, pakilk įsavo poilsio būstą,
tu, Viešpatie, ir tavo galingoji arka. – P.

Štai išgirdom ją esant Efratoj,
Jaaro laukuos mes ją radom.
Eikime ten, kur jis apsistojęs,
pulkime kniūpsti prie jo papėdės. – P.

Tegu kunigai iškilniai pasipuošia,
tegu tavo liaudis džiūgauja, šaukia.
Tu dėlei Dovydo, dėl savojo tarno,
savo pateptinio veido neniekink. – P.

Viešpats tikrai pasirinko Sioną,
jam čia patiko buveinę turėti.
„Štai čia mano poilsio būstas,
čia aš gyvensiu, – toks mano noras.“ – P.

    Broliai!
    Kada šis marus kūnas apsivilks nemarybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis: „Pergalė sunaikino mirtį! Kurgi, mirtie, tavoji pergalė?! Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!“ Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga – įstatymas. Bet ačiū Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 11, 28)

P. Aleliuja. – Palaiminti, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 11, 27–28)

    Jėzui bekalbant, viena moteris iš minios garsiai sušuko: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!

    O jis atsiliepė: „Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“.