Pirmasis skaitinys (Išm 3, 1–9)

    Teisingųjų vėlės – apvaizdoje Dievo; daugiau nebelies jų mirties kankynės. Akims neišmanėlių jie jau numirę; kad jie mus paliko, paikiesiems – nelaimė; su kuo išsiskyrė, atrodo išnykę. Tuo tarpu teisieji ramybėje ilsis. Nors žmonės galvoja, kad bausmę jie kentė, bet nemirtingumo viltis juos lydėjo.
    Trumpai pakentėję, patirs jie daug gero. Mat Dievas juos bandė ir tinkamus rado. Jisai juos ištyrė, lyg auksą lydykloj, ir priėmė juos tartum atnašą brangią.
    Teisme paskutiniam žibės jie kaip žvaigždės, kaip kibirkštys blykčios, šiaudams užsidegus. Tautų bus teisėjais, turės visą valdžią, o jų amžinasis valdovas bus Viešpats.
    Kas juo pasikliauja, pažins visą tiesą; jis ištikimuosius globos savo meile: šventiesiems malonę ir pagailą teikia, visiems išrinktiesiems atlygina gausiai.

Atliepiamoji psalmė (Ps 125, 1–6)

P. Su ašara beriamas grūdas, bet džiaugsmas, pjūčiai atėjus..

Kai iš nelaisvės Viešpats mus vedė,
atrodė mums sapnas.
Netvėrė džiaugsmu mūsų lūpos,
liežuviai – linksmybe. – P.

Tada pagonys kalbėjo: „Jiems Viešpats stebuklą padarė!“
Tikrai mums Viešpats stebuklą padarė,
mus aptvindė linksmybe. – P.

Kreipk, Viešpatie, mūsų likimą
tarytum Pietuos patvinusį srautą.
Su ašara beriamas grūdas,
bet džiaugsmas, pjūčiai atėjus. – P.

Žmogus eina ir verkia,
į dirvą nešdamas sėklą.
Bet grįžta ir eidamas džiaugias,
derlingu nešinas pėdu. – P

Posmelis prieš evangeliją (Jn 15, 15b)

P.  Aleliuja. – Aš jus draugais vadinu, – sako Viešpats, –
                      nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 15, 9–17)

     Jėzus bylojo savo mokiniams:
     „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.
    Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti. Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau.
    Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs.
    Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų.
    Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!“