Pirmasis skaitinys (1 Kor 2, 1–10a)

    Kai pas jus, broliai, lankiausi, aš atėjau skelbti jums Dievo liudijimo ne iškalbingais žodžiais ar išmintimi.
    Netgi buvau pasiryžęs jūsų tarpe nežinoti nieko kito, kaip tik Jėzų Kristų, ir tą nukryžiuotą. Aš buvau pas jus silpnas, virpantis iš baimės. Mano kalba ir mano skelbimas pasižymėjo ne įtikinančiais išminties žodžiais, o Dvasios ir Dievo galybės parodymu, kad jūsų tikėjimas remtųsi ne žmonių išmintimi, bet Dievo galybe.
   Tiesa, mes tobuliesiems skelbiame išmintį, tačiau tai ne šio pasaulio ir ne praeinančių šio pasaulio valdovų išmintis. Mes skelbiame slėpiningą ir paslėptą Dievo išmintį, kurią Dievas yra nuo amžių paskyręs mums išaukštinti. Jos nepažino jokie šio pasaulio valdovai, nes, jei būtų pažinę, nebūtų garbingiausiojo Viešpaties nukryžiavę. Bet skelbiame, kaip parašyta: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į galvą neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli“. Dievas mums tai apreiškė per Dvasią.

Atliepiamoji psalmė (Ps 18, 8–11)

P. Viešpatie, tavo žodžiai yra dvasia ir gyvenimas.

Tobulas Viešpaties duotas Teisynas:
jis dvasią gaivina.
Pasakymas Viešpaties tvirtas,
išminties moko varguolį. – P.

Įsakymai Viešpaties tiesūs,
džiugina širdis,
paliepimas Viešpaties tyras,
akims duoda šviesybę. – P.

Viešpaties baimė gryna, tveria per amžius,
Viešpaties sprendimai tikri,
visi aliai vieno teisingi. – P.

Daug brangesni jie už auksą, už tyriausiąjį auksą,
saldesni jie už medų, tą korio skystį. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 8, 12b)

P.  Aleliuja. – Aš – pasaulio šviesa, – sako Viešpats.
                      – Kas seka manimi, turės gyvenimo šviesą. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 9, 57–62)

     Jėzui ir jo mokiniams einant keliu, vienas žmogus jam pasakė: „Aš seksiu paskui tave, kur tik tu eisi!“
     Jėzus atsakė: „Lapės turi urvus, padangių sparnuočiai – lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti“.
     Kitam žmogui jis pasakė: „Sek paskui mane!“
     Tas atsakė: „Viešpatie, leisk man pirmiau pareiti tėvo laidoti“.
     Jėzus atsiliepė: „Palik mirusiems laidoti savo numirusius, o tu eik ir skelbk Dievo karalystę!“
     Dar vienas tarė: „Aš seksiu paskui tave, Viešpatie, bet leisk man pirmiau atsisveikinti su namiškiais“.
     Jėzus tam pasakė: „Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei“.