Pirmasis skaitinys (Sir 44, 1. 10–15)

    Norėčiau priminti garbinguosius vyrus, šlovinguosius protėvius mūsų senovės. Tie vyrai gyveno iš tikro dievotai, – per amžius viltis jų negęsta. Jų palikuonims atitenka jų turtas, vaikai jų vaikų jį paveldi. Jų sandorai ištikimi jų vaikaičiai, jos laikosi tvirtai visos kartos. Tėvų atminimas bus gyvas per amžius, jų šlovei neduota išblėsti.
    Jų kūnai palaidoti ilsis ramybėj, vardus jų minės kartų kartos. Jų išmintį garsins būriai susirinkę, jų garbę

Atliepiamoji psalmė (Ps 131, 11. 13–14. 17-18)

P. – Viešpats jam davė jo protėvio Dovydo sostą.

Dovydui Viešpats yra prisiekęs,
neatšaukiamą priesaiką davęs:
„Palikuonį tavo aš pasodinsiu
ant tavojo sosto“. – P.

Viešpats tikrai pasirinko Sioną,
jam čia patiko buveinę turėti.
„Štai čia mano poilsio būstas,
čia aš gyvensiu – toks mano noras. – P.

Aš padarysiu: Dovydui gims čia galiūnas,
kils švyturys manam pateptiniui.
Aš sugėdinsiu visus jojo priešus,
ant jo galvos suspindės jo vainikas“.– P.

P.  Aleliuja. – Jie laukė Izraelio paguodos
                     ir Šventoji Dvasia buvo su jais. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 13, 16–17)

    Jėzaus bylojo savo mokiniams:
    „Palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi. Iš tiesų sakau jums: daugel pranašų ir teisiųjų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo“.