Pirmasis skaitinys (Ef 2, 19–22)

    Broliai!
    Jūs jau nebesate ateiviai nei svetimi, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai, užstatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Jėzų Kristų, ant kurio darniai auga visas pastatas, tampantis šventove Viešpatyje, ant kurio ir jūs esate drauge statomi kaip Dievo būstinė Dvasioje.

Atliepiamoji psalmė (Ps 116, 1–2)

P.  Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją.

Garbinkit Viešpatį, visos tautos,
šlovinkite jį, visos šalys! – P.

Jo gailestingumas tikrai begalinis,
savo pažadams jis ištikimas per amžius. – P.

P.  Aleliuja. – Tu įtikėjai, Tomai, nes pamatei,– sako Viešpats.
                       Palaiminti, kurie tiki nematę! – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 20, 24–29)

    Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu,– nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs.
    Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“
    O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįdėsiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono,– netikėsiu“.
    Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais.
    Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“
    Paskui kreipėsi į Tomą: „Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“.
    Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“
    Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“