Pirmasis skaitinys (Apd 26, 19–23)

    Paulius kalbėjo: „Karaliau Agripai, aš negalėjau būti neklusnus dangaus apreiškimui. Iš pradžių Damaske ir Jeruzalėje, o paskui visoje Judėjoje ir pagonijoje ėmiau skelbti, kad žmonės atsiverstų, sugrįžtų pas Dievą ir imtųsi tikro atsivertimo darbų. Už tai žydai sugriebė mane šventykloje ir mėgino užmušti.
   Bet, Dievui padedant, iki šios dienos aš tebeliudiju mažam ir dideliam, neskelbdamas nieko viršaus, o tik tai, ką yra skelbę įvyksiant pranašai ir Mozė, būtent, jog Mesijas kentės, jog pirmutinis prisikels iš numirusių ir paskelbs šviesą tautai ir pagonims“.
   

Atliepiamoji psalmė (Ps 116, 1–2)

P. Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją.

      Garbinkite Viešpatį, visos tautos,
      šlovinkite jį, visos šalys! – P.

      Jo gailestingumas tikrai begalinis,
      savo pažadams jis ištikimas per amžius. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 14)

P.  Aleliuja. – Aš – gerasis ganytojas, – sako Viešpats. –
                    Aš pažįstu savąsias avis, ir manosios pažįsta mane. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 10, 11–16)

   Jėzus kalbėjo:
   „Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę. Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas puola jas ir išvaiko. Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.
   Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane, kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau gyvybę.
   Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas“.