Pirmasis skaitinys (1 Kor 1, 26–31)

    Tik pažvelkite, broliai, kas gi jūs, pašauktieji, esate? Žmonių akimis žiūrint, nedaug tarp jūsų tėra išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų.
    Bet Dievas pasirinko, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus. Ir tai, kas pasaulio akimis žemos kilmės, kas paniekinta, ko nėra, Dievas pasirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažin kuo, – kad joks žmogus negalėtų didžiuotis prieš Dievą.
    Jo dėka ir jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris Dievo valia mums tapo išmintis, teisumas, pašventinimas ir atpirkimas, kad, anot Rašto, „kas giriasi, girtųsi Viešpačiu“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 130, 1–3)

P.  Viešpatie, tu – mano sielos ramybė.

Viešpatie, mano širdis neišpuikus,
akys nežvelgia iš aukšto.
Tuščios didybės nenoriu vaikytis –
to, kas mano jėgą prašoka. – P.

Tikrai nuramdžiau savo dvasią,
padariau ją ramutėlę.
Tartum kūdikis motinos prieglobsty,
tartum kūdikis rami širdis mano krūtinėj.– P.

Pasikliauk Dievu, Izraeli,
dabar ir amžinai! – P.

P.  Aleliuja. – Pasilikite mano meilėje, – sako Viešpats.
                  – Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 13, 44–46)

    Jėzus kalbėjo minioms:
    „Su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą.
    Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį“.