Pirmasis skaitinys (1 Sam 1, 24–28)

    Nujunkiusi sūnų Samuelį, Ona iškeliavo su juo į Šilą; kartu ji pasiėmė treigį jautuką ir saiką miltų bei vynmaišį vyno. Ji nuvedė vaiką į Šilą Viešpaties šventovėn. Tasai tebebuvo dar labai mažas. Jautuką jie ten papjovė kaip auką, o berniuką perdavė Eliui.
Tuomet Ona prabilo: „Atleisk, gerbiamasis, galiu aš prisiekti savo gyvybe! Esu ta pati moteriškė, kuri prieš tave čia stovėjo maldaudama Viešpatį. Meldžiausi dėl šito berniuko. Ir  Viešpats išklausė mano maldavimą – suteikė man, ko prašiau jį. Aš išmeldžiau vaiką kaip dovaną, kurios reikalauti sau gali  Viešpats. Todėl tepriklauso jis Viešpačiui visą savo  gyvenimą“.
    Ir jie ten pagarbino  Viešpatį.

Atliapiamoji psalmė (Ps 1 Sam 2, 1. 4–7)

P.  Mano širdis džiaugiasi Viešpačiu, Gelbėtoju mano.

Mano širdis džiaugiasi Viešpačiu:
Dievas man teikia stiprybę.
Džiūgauju priešus nuveikęs –
Viešpatie, tu man padėjai. – P.

Stipriųjų galybė sudūžta,
silpnieji jėga apsijuosia.
Sotieji darbuojas dėl duonos,
jos alkę daugiau nebeskursta.
Ta, kuri buvo bevaikė, pagimdo septynis,
vaikingoji štai nužydėjo. – P.

Mirtis ir gyvybė – iš Viešpaties rankų.
Mirties viešpatijon  nuvedęs, iš jos ir grąžina.
Tai Viešpats padaro vargšu ir turtingu,
jis žmogų pažemina, jis ir išaukština. – P.

Jis pakelia vargšą iš dulkių,
iš pelenų ištraukia beturtį.
Jam sėstis pasiūlo kartu su didžiūnais,
garbingą jam parenka vietą. – P.

P.  Aleliuja. – Tautų karaliau, Bažnyčios akmenie kertini,
                     ateik ir išgelbėk žmogų, tavo iš žemių sukurtą. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 1, 46–56)

    Marija prabilo:
    „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra jo vardas!
    Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso. Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia.
    Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui, kad minėtų jo gailestingumą, kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius“.
    Marija išbuvo pas Elzbietą apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus.