Pirmasis skaitinys (1 Jn 5, 14–21)

    Mylimieji!
    Mes tvirtai pasitikime Dievu, nes, ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų išklauso. O jeigu žinome, kad jis mūsų išklauso,
ko tik prašome, tai ir žinome turį, ko esame prašę.
    Jei kas mato nusidedant savo brolį, tačiau ne iki mirčiai, teprašo, ir Dievas duos jam gyvybę, būtent tiems, kurie nusideda
ne iki mirčiai. Mat yra nuodėmė iki mirčiai, ir aš kalbu ne apie ją, kad būtų prašoma. Kiekviena neteisybė yra nuodėmė,
tačiau esama nuodėmės ne iki mirčiai.
    Mes žinome, jog kiekvienas gimusis iš Dievo nenusideda, bet Dievo Sūnus saugo jį, ir piktasis jo nepaliečia. Mes žinome,
jog esame iš Dievo, o visas pasaulis yra piktojo pavergtas. Dar mes žinome, kad Dievo Sūnus yra atėjęs ir suteikęs mums
nuovokos, kad pažintume Tikrąjį. Ir mes esame Tikrajame, jo Sūnuje Jėzuje Kristuje. Šitas yra tikrasis Dievas ir amžinasis
gyvenimas. Vaikeliai, sergėkite save nuo stabų!

Atliepiamoji psalmė (Ps 149. 1–6. 9)

P. Myli Viešpats savo tautą.
    Arba: Aleliuja.

    Viešpačiui naują giesmę giedokit,
    garbinkit jį, susibūrę šventieji!
    Savo Kūrėju, Izraeli, žavėkis,
    džiūgaukit, Jeruzalės sūnūs,
    turėdami tokį valdovą. – P.

    Šlovinkit Viešpatį, susibūrę ratelin,
    muškite būgnais, kankliuokit!
    Myli jisai savo tautą,
    pergale puošia silpnuosius. – P.

    Džiaugsmas, garbė jums, šventieji,
    linksmybė jūsų buveinėj
    Valiuodami garbinkit Dievą.
    tai jums garbė bus, Dievo šventieji. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Mt 4, 16)

P. Aleliuja. –  Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą,
                      gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė. – P. Aleliuja

Evangelija (Jn 3, 22–30)

    Jėzus su mokiniais atėjo į Judėjos kraštą ir, ten su jais būdamas, krikštydino. Taip pat ir Jonas krikštijo Enone, netoli
Salimo, nes ten buvo daug vandens ir žmonės ten rinkdavosi krikštytis. Tuomet Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.
    Tarp kai kurių Jono mokinių ir vieno žydo iškilo ginčas dėl apvalomojo krikšto. Tad jie atėjo pas Joną ir pranešė: „Rabi,
vyras, kuris buvo su tavimi anapus Jordano, kurį tu paliudijai, – jis taip pat ėmė krikštyti, ir visi bėga pas jį“.
    Jonas atsakė: „Žmogus negali nieko pasiimti, jeigu nebus jam duota iš dangaus. Jūs patys galite man paliudyti, jog esu
sakęs: Aš ne Mesijas! Aš siųstas būti tik jo pirmtaku.
    Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis, o sužadėtinio bičiulis, kuris šalia stovi ir girdi, iš visos širdies džiaugiasi jaunikio
balsu. Šiam mano džiaugsmui dabar jau nieko netrūksta. Jam skirta augti, o man – mažėti“.