Pirmasis skaitinys (1 Jn 4, 19–5, 4)

    Mylimieji!
    Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo. Jei kas sakytų: „Aš myliu Dievą“, o savo brolio nekęstų, – tasai melagis. Kas
nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nemato. Taigi mes turime jo įsakymą, kad kas myli Dievą, mylėtų
ir savo brolį.
Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Mesijas, yra gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli Dievą Gimdytoją, myli ir iš jo
gimusįjį. Iš to pažįstame mylį Dievo vaikus, kad mylime Dievą ir jo įsakymus vykdome.
    Nes tai ir yra Dievo meilė – jo įsakymus vykdyti. O jo įsakymai nėra sunkūs. Juk kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo, nugali
pasaulį, ir štai pergalė, nugalinti pasaulį: mūsų tikėjimas!

Atliepiamoji psalmė (Ps 71, 1–2. 14–15. 17)

P. Visos žemės tautos tave garbins, Viešpatie.

    O Dieve, savo išmintį duoki valdovui,
    tam sūnui karaliaus įdiek teisingumą,
    kad jis valdytų savo tautą kaip dera,
    būtų teisingas savo vargdieniams. – P.

    Gelbės juos iš prispaudėjų, skriaudikų,
    brangi jam bus jų gyvybė.
    Ir žmonės visada už jį melsis,
    dienų dienomis skelbs jo garbę. – P.

    Palaimintas bus jo vardas per amžius,
    kolei saulė švies – bus jis šlovingas.
    Per jį palaimą atras visos gentys pasaulio,
    turės visos tautos jį šlovint. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 4, 18–19)

P. Aleliuja. – Viešpats mane pasiuntė nešti geros naujienos vargdieniams,
                    skelbti belaisviams išvadavimo. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 4, 14–22a)

    Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją ir visame krašte pasklido apie jį garsas. Jis pradėjo mokyti jų sinagogose, visų
gerbiamas.
    Jėzus atėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Šeštadienį, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. Jam padavė pranašo Izaijo knygą. Atvyniojęs knygą, jis rado vietą, kur parašyta:
    „Viešpaties Dvasia su manim, nes jis patepė mane, kad neščiau gerą naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams
išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti maloningų Viešpaties metų“.
    Užvertęs knygą, Jėzus grąžino ją patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį.
    Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“. Visi jam pritarė ir stebėjosi maloningais
žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų.