Pirmasis skaitinys (Iz 58, 1–9a)

    Viešpats pranašui sako:
    „Šauk visa gerkle, neperstok! Teskardi tavo balsas tarytum trimitas! Prikišk mano tautai jos nusikaltimus, Jokūbo namiškiams jų nuodėmes. Diena iš dienos jie ieško manęs, norėdami mano kelius sužinoti. Lyg būtų tauta, kuri vykdo teisumą ir neatsisako Dievo teisyno, jie iš manęs reikalauja sprendimo ir nori, kad Dievas prie jų priartėtų:
    'Kodėl mes pasninkaujame, o tu nematai to? Kodėl atgailaujame, o tu to nepastebi?'
    Štai tavo pasninko dienomis jūs tvarkote reikalus ir verčiate dirbti visokį darbą. Pasninko metu jūs riejatės ir ginčijatės, puolate žiauriai su kumščiu. Todėl jūsų pasninkas nėra dabar toks, kad jūsų šauksmas būtų išklausomas aukštybėse.
    Argi tada yra pasninkas, kokį aš mėgstu, argi tada bus tikroji diena atgailos, kai žmogus savo galvą nulenkia lyg nendrę, maišu apsirengia, pelenais pasibarsto? Argi tatai yra pasninkas ir toji diena, kuri Viešpačiui patinka?
    Ar pasninkas, kokį aš mėgstu, ne štai kas: nuimti neteisės pančius, atleisti jungimo virves, paleisti kankinamuosius, sugriauti bet kokį jungą, dalyti alkstantiems duoną, priglobti pastogės neturintį vargšą, aprengti matomai nuogą ir likimo valiai nepalikti brolio?
    Tada tarytum ryto žara nušvis tavo šviesa, ir tavo sveikėjimas greitai stumsis į priekį. Tavasis teisumas žengs tau iš priekio, ir Viešpaties šlovė lydės iš paskos. Kai kreipsies, Viešpats atsilieps, kai šauksies, jis tars: 'Aš čia!'“

Atliepiamoji psalmė (Ps 50, 3–6. 18–19)

P. – Graudžios, nuolankios širdies tu, Dieve, neatstumsi.

Pasigailėk manęs, Dieve, tu didžiai gailestingas.
Gerumas tavo beribis, – naikinki mano kaltybę.
Grynai nuplauk mano dėmę,
numazgok mano kaltę! – P.

Aš savo kaltybę pažįstu,
man vis akyse mana nedorybė.
Aš tau, tiktai tau esu nusidėjęs:
dariau, ką laikai tu piktybe. – P.

Juk džiaugsmą tau daro ne aukos:
jei deginčiau auką, tu nepriimtum.
Mano, Dieve, auka – tai širdis sugrudus.
Graudžios, nuolankios širdies tu neatstumsi. – P.

Siekite gėrio, ne blogio, tada jūs gyvensite, ir Viešpats bus su jumis.

Evangelija (Mt 9, 14–15)

    Prie Jėzaus priėjo Jono mokiniai ir paklausė: „Kodėl mes ir fariziejai pasninkaujame, o tavo mokiniai nepasninkauja?“
    Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvininkai gedėti, kol jų tarpe yra jaunikis? Ateis diena, kai jaunikis bus atskirtas nuo jų, ir tada jie pasninkaus“.