Dienos po Pelenės (KV)
Ketvirtadienis

Pirmasis skaitinys (Įst 30, 15–20)

    Mozė bylojo Izraelio tautai:
    „Štai pateikiu tau gyvenimą ir laimę, mirtį ir nelaimę. Jeigu klausysi Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos aš tau skelbiu šiandieną, – mylėsi Viešpatį, savo Dievą, vaikščiosi jo keliais ir vykdysi jo įsakymus, įstatymus bei nuostatus, – tada tu gyvensi ir pagausėsi, ir Viešpats, tavo Dievas, laimins tave žemėje, kurion tu žengi, kad ją užvaldytum.
    Bet jei savo širdį nugręši ir nepaklausysi, jei duosies suvedžiojama ir imsi garbinti svetimus dievus ir tarnauti jiems, tai šiandien jums skelbiu, kad būsite išnaikinti. Tada jūs ilgai negyvensite žemėje, kurion tu žengi per Jordaną, kad ją užvaldytum.
    Šiandieną šaukiu prieš jus liudytojais dangų ir žemę, kad tau pateikiu gyvenimą ir mirtį, palaimą ir prakeikimą. Tad rinkis gyvenimą, kad gyventum ir tu, ir tavo palikuoniai. Mylėk Viešpatį, savo Dievą, klausyk jo balso ir tvirtai jo laikykis, nes jis yra tavo gyvenimas. Jisai yra ilgis tavo gyvenimo, kurį tu gali pragyventi žemėje, kurią, kaip žinai, Viešpats prisiekė atiduoti tavo tėvams Abraomui, Izaokui ir Jokūbui“.

Atliepiamoji psalmė (Ps 1, 1–4. 6)

P. – Laimingas žmogus, kuris Viešpačiu tiki.

Laimingas, kuris neklauso piktų patarimų,
nestoja ant paklydėlių kelio,
nesėda su nepraustaburniais.
Viešpaties mėgsta teisyną, mąsto jį dieną ir naktį. – P.

Jis – kaip tas medis, prie upelio sodintas,
duos gerą derlių, metui atėjus,
nevysta jo lapai;
visi jo darbai sėkmingi. – P.

Ne taip su bedieviais, ne taip!
Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo.
Į teisiųjų gyvenimo kelią Viešpats žiūri maloniai,
o kelias bedievių į pražūtį veda. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Mt 4, 17)

Atsiverskite, – sako Viešpats, – nes dangaus karalystė čia pat!

Evangelija (Lk 9, 22–25)

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Žmogaus Sūnui reikės daug kentėti. Jis bus seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikels“.
    Jis pasakė visiems: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša kasdien savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, praras ją, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės. Kokia būtų nauda, jei žmogus laimėtų visą pasaulį, o save pražudytų ar sau pakenktų?!“